Londone vandalai sudaužė Karlo Marxo (Karlo Markso) antkapį; anot kapinių pareigūnų, veikiausiai tai buvo tyčinis prieš šio filosofo ideologiją nukreiptas išpuolis.
Niekas iki šiol neišsiaiškino, kodėl kilo Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918). Viena hipotezių – pramonės magnatai ir politikai siekė nacionalistinius sentimentus žadinančiu karu užkirsti kelią darbininkams žengti į šviesų socialistinį rytojų.
Viena pamatinių marksizmo klišių – požiūris į istoriją. Karlo Marxo (1818–1883) tikėjimas teigia, jog visa žmonijos istorija – viena ilga klasių kovos visuma, kuri veda į galutinį ir negrįžtamą tašką – socializmą-komunizmą.
Šiemet, kaip ir kiekvienos vasaros pabaigoje, minime ypatingą datą – 1939 m. rugpjūčio 23-iąją, Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo datą, kuri ne tik žymi Antrojo pasaulinio karo pradžią, bet ir verčia suabejoti, ar iš tiesų nacizmas yra kraštutinė dešinioji ideologija.
Nulinio nominalo euro banknotai, išleisti 200-ųjų Karlo Marxo (Karlo Markso) gimimo metinių proga jo gimtajame Tryro mieste, netikėtai sulaukė didelės paklausos.
Pasaulio komunistai ir Europos Komisijos pirmininkas mini Karlo Marxo jubiliejų – šeštadienį sukanka 200-ai metų vienam iš garsiausių, bet ir prieštaringiausiai vertinamų filosofų ir ideologų.
2017-ieji yra ypatingi metai komunizmo doktrinai ir visoms jos atšakoms. Šiemet minime ne tik vadinamosios Spalio–lapkričio revoliucijos šimto metų jubiliejų, bet ir madingiausio komunistinio prekės ženklo Enernesto "Che" Guevaros (1928–1967) penkiasdešimtąsias mirties metines. Kitais metais sukaks 170 metų svarbiausiam šios ideologijos veikalui – Karlo Marxo (1818–1883) ir Friedricho Engelso (1820–1895) "Komunistų partijos manifestui".