„Aš šoke. Kovo 11 dienos iškilmės kai kam pasirodė proga apipilti visus lietuvius Kremliaus propaganda. Eilinė proga užsipulti taikius Lietuvos LGBTQ+ žmones. Žmones, kurie (lygiai kaip ir heteroseksualūs), kasdien kovoja vardan mūsų visų šalies gerovės, kuria, stato, šviečia, stiprina ir garsina mūsų visų Lietuvą. Žmones, kurie Lietuvoje vis dar nelaikomi lygiaverčiais ir lygiateisiais piliečiais, nesulaukia net vargano Partnerystės įstatymo. Ta kasdienė neapykantos dozė kur ne kur – atlaikoma, įprasta. Bet tokią dieną, kai švenčiame tautos vienybę ir laisvę – tai tiesiog kirtis į paširdžius. Akibrokštas. LGBTQ+ yra dabar testas mūsų šaliai: ar mes Europa, ar mes Rusija? Ar mes įvairovė, ar jos baimė? Ar mes gerbiame visus, ar tik tuos, kurie telpa į senovinius rėmelius?“ – socialiniame tinkle rašė aktorė Elžbieta Latėnaitė.

Eilinį kartą labai kviečiu nemąstyti, jog tokie homofobiški išsišokimai kaip šiandien – tai tik savotiškos keistenybės, neatspindinčios Lietuvos visuomenės.

Skandalingąją Z. Šličytės kalbą įvertino ir režisierius Romas Zabarauskas. „Kai dėl homofobijos svyra rankos, taip norėtųsi kažkaip nusiųsti žinutę visiems lietuviams, kurie yra galios pozicijose ir tiek daug gali pakeisti. Ypač tiems, kurie laiko save atviro mąstymo, na, bet tiesiog daro gerokai per mažai, kad keistų mūsų visuomenės nuostatas – arba išvis nieko. Tai ką, klausiate, daryti? O visų pirma nuo to ir pradėti, kad visose šalies šventėse, renginiuose, laidose, apskritai visuose valstybiniuose kontekstuose organizatoriai, žiniasklaida, institucijos turi prisiminti ir įtraukti LGBT+ bendruomenę. Jau turime ir Seimo narį, ir žinomų menininkų, visuomenės veikėjų, aktorių, žurnalistų, diplomatų ir daugybę kitų lietuvių, atvirai kalbančių apie save kaip LGBT+ žmones. Tai yra didžiulė mūsų dovana Lietuvai ir savo komforto aukojimas vardan tikėjimo šalies ateitimi. Tai kas trukdo mus įtraukti?“ – klausė režisierius.

„Apskritai, neturėtų LGBT+ žmonės būti prisimenami tik tada, kai reikia kalbėti LGBT+ lygiateisiškumo tema. Jei tiesiog daugiau žmonių būtent matytų mus kaip žmones, ir nepamirštų vadovautis nors šiokiu tokiu įvairovės principu savo darbe, taptume labiau matomi ir gerbiami. Tai taip paprasta! Eilinį kartą labai kviečiu nemąstyti, jog tokie homofobiški išsišokimai kaip šiandien – tai tik savotiškos keistenybės, neatspindinčios Lietuvos visuomenės. Tą dar reikia įrodyti, nes visų pirma diskriminaciją apibrėžia teisė ir statistinės nuostatos. Tad nenurašykite homofobijos kaip marginalios, o pagalvokite patys, ką galite padaryti dėl Lietuvos piliečių lygybės. Tinkamos mintys Kovo 11-ajai. Su tuo ir sveikinu“, – įrašą socialiniame tinkle baigė R. Zabarauskas.

Tokią dieną, kai švenčiame tautos vienybę ir laisvę – tai tiesiog kirtis į paširdžius.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius šiandieninį akibrokštą pavadino neapykantos kurstymu ir grėsme nacionaliniam saugumui.

„Slūgstant emocijoms po šios dienos Signatarų klubo delegatės išpuolio iš Seimo tribūnos prieš laisvus Lietuvos žmones, privalome apmąstyti vieną paprastą dalyką. Iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime dalyvavo JAV ambasadorius. JAV yra strateginė Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje. JAV Lietuvoje iki kovo pabaigos planuoja dislokuoti iki 1 tūkst. karių, o JAV Prezidento administracija ieško galimybių integruoti Lietuvą į NATO priešlėktuvinės gynybos sistemą. JAV ambasadorius Lietuvoje yra homoseksualus žmogus ir apie tai yra ne kartą pasisakęs viešai. Šiandien JAV ambasadorius Lietuvoje per ausines verčiamame tekste išgirdo žodį „pederastija“. Z. Šličytės kalba nėra žodžio laisvė. Tai yra neapykantos kurstymas ir grėsmė nacionaliniam saugumui.  Ir nebandykime apsimesti, kad taip nėra, kad ir kaip nemalonu tai būtų“, – teigė T. V. Raskevičius.

UŽDARYTI

>

[5]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Skandalingąją kalbą įvertino ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Z. Šličytės kalba nėra žodžio laisvė. Tai yra neapykantos kurstymas ir grėsmė nacionaliniam saugumui.

„Po Kovo 11-osios salėje išpiltų pamazgų į salę sugrįžti nebesinorėjo. Bet tai nesąžininga kitų kalbėtojų, atlikėjų, žmonių, kuriuos šventinę dieną norime pagerbti, atžvilgiu. Pyktis, tamsa, neapykanta gyvena tarp mūsų ir gauna aukščiausias tribūnas. Ir jeigu neatstovėsime laisvės ir pagarbos žmogui idėjų, Putinui net nereikės mūsų užpulti, kad žiaurumas paimtų viršų ir taptume mažąja rusija. Už šviesą, laisvę, džiaugsmą ir drąsą! Vardan tos“, – socialiniame tinkle rašė ministrė.

Piktinosi požiūriu į homoseksualus, šeimas

Sakydama kalbą per iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime Z. Šličytė kritikavo valdžią, kad ji per Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios minėjimus „tvoromis atsiskyrė nuo tautos“, taip pat sakė, kad „Lietuvą valdo teisiamųjų suole sėdinčios partijos“.

„Apmaudu, kad politikos madas dabar diktuoja palaidą gyvenimo būdą propaguojanti Laisvės partija“, – kalbėjo ji.

Jai pradėjus piktintis pernai Kaune, Laisvės alėjoje, vykusiomis homoseksualių asmenų eitynėmis, ir priminus apie daugiatūkstantinį Šeimų maršą Vingio parke, Vilniuje, salėje kilo triukšmas.

„Ar dar žodžio laisvė demokratinėje Lietuvoje galioja?“ – klausė Z. Šličytė.

„Kam nepatinka mano kalba, prašome, išeikite“, – paragino ji.

„Tiek prakaito išliejo ne tik komerciniai kanalai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų, siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune būktai yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris“, – tęsė ji.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Anot jos, „tikrai nepadoru visus Šeimos sąjūdžio dalyvius nuolat prilyginti vienam žmogui, pravarde Celofanas“.

„Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – sakė Z. Šličytė.

„Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems. Tikslui pasiekti prasimanė vadinamąją neapykantos kalbą, už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę“, – kalbėjo ji.

Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija.

Jos teigimu, vyro ir moters santuokos reikšmė stumiama į visuomeninio gyvenimo paraštes.

Z. Šličytė ragino parlamentarus Stambulo konvencijos ratifikavimą išbraukti iš savo darbotvarkės.

„Stambulo konvencija pavojinga tuo, kad ji orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi. Tačiau žmogus sukurtas kaip vyras ir moteris ir jokia gender revoliucija yra nepajėgi panaikinti to fakto. Ne visi Lietuvos žmonės nori pasidaryti belytėmis būtybėmis ir nebūtina priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, nes kartu gyvenančių homoseksualių asmenų teises bei interesus galima efektyviai apsaugoti kitomis teisinėmis priemonėmis“, – tvirtino kalbėtoja.

Ji taip pat ragino Seimą greičiau priimti konstitucinius įstatymus, pirmiausia – Referendumo įstatymą.

„Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį Referendumo įstatymą, bet ir patekti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės!“ – sakė Z. Šličytė.