Kyšininkavimu kaltinta moteris iš valstybės reikalauja 122 tūkst. eurų

  • Teksto dydis:

Kyšio davimu policijai apkaltinta, bet vėliau teismuose išteisinta moteris iš valstybės prašo jai priteisti daugiau nei 122 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. Moters bylą antradienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.

Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurie yra atsakovai, ieškinį prašo atmesti.

2014 metų balandį policija skelbė, kad nužudymu įtariama moteris Vilniaus rajono policijos komisariato siekdama, kad jai nebūtų surašytas laikino sulaikymo protokolas, Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams davė 8 tūkst. svarų sterlingų kyšį. Pinigai esą buvo padėti kabinete ant stalo – du ryšuliai, nominalais po 20 svarų.

Moteris buvo sulaikyta, paskui suimta. Ji buvo įtariama nužudžiusi 1978 metais gimusį sugyventinį J.B., kuris dingo 2008 metų liepos mėnesį, kai išėjo iš namų Vilniaus rajone, Kyviškių kaime.

L.L., kurios tikrasis vardas ir pavardė neatskleidžiami dėl privatumo, į teismo posėdį antradienį neatvyko, jos atstovas advokato padėjėjas Kristupas Kerutis sakė, kad jo klientė sausį grįžo į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos. Teisėja atmetė atsakovų prašymą pripažinti L.L. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu.

Posėdyje paaiškėjo, kad moteris prašo priteisti jai 75 tūkst. 288 eurus turtinės ir 46 tūkst. 748 eurus neturtinės žalos.

2014 metais jai buvo pareikštas kaltinimas, kad siekdama  išvengti laikino sulaikymo protokolo surašymu, įtariamoji nužudymu pasiūlė dviem tyrėjams 8 tūkst. svarų sterlingų kyšį. Tačiau vėliau teismai moterį dėl kyšio davimo išteisino, nuosprendyje konstatuodami, kad moteris buvo išprovokuota.

„Ką galima padaryti su šitais pinigais“, – užfiksuoti vieno iš policininkų žodžiai.

L.L ieškinyje skundžiasi, kad 273 dienas buvo suimta, paskui paleidus ją iš suėmimo, ilgą laiką iš jos buvo paimtas pasas, ji negalėjo išvykti į gyventi į Angliją, ten prarado turėtą darbą ir šios valstybės skirtą socialinį būstą, taip pat turėtus pinigus. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų turėjo išlaidų, susijusių su sveikatos būklės pablogėjimu. Byloje pateikti duomenys, kad moteris kartu su dešimtmečiu sūnumi buvo priversta elgetauti ir prašyti išmaldos.

Moteris teigia, kad 2014 metų balandį vykusio sulaikymo metu pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, keiksmažodžius.

„Dėl provokuojančio klausimo mano klientė nepagrįstai buvo apkaltinta padarusi nusikaltimą. Policija neveikė rūpestingai, kad klientės teisės nebūtų apribotos, teismai neklausė įrašų. Užtruko pernelyg ilgai, kad klaida būtų ištaisyta “, – sakė K.Kerutis. Jis mano, kad policijos veiksmai nebuvo etiški, adekvatūs ir profesionalūs.

Po išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo moteris išvyko į Angliją. Paskui sugrįžo į Lietuvą, negavo oficialaus darbo, išgyvena prižiūrėdama seną žmogų.

Teisėja R.Burdulienė atsakovų teiravosi, kodėl dėl L.L. suėmimo buvo kreiptasi papirkimo, o ne nužudymo byloje.

„Vienintelis procesinis veiksmas - tyrimas poligrafu, jo net nėra aprašyme nutraukti ikiteisiminį tyrimą,“ –  stebėjosi teisėja. Ji atsakovų teiravosi, kodėl prokuratūra kreipėsi į teismą dėl suėmimo pratęsimo, nors įrodymai nebuvo renkami. Prokuratūros atstovas tikino, kad tai buvo daroma, kad kaltinamoji nesunaikintų įrodymų.

„Įrodymų nebuvo, nebuvo surinkta, nei renkama“, – sake teisėja Rūta Burdulienė.

Dėl papirkimo L.L. buvo išteisinta, o tyrimas dėl nužudymo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų.

Teismas sprendimą byloje skelbs kovo 23 dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių