„Darbo grupės pasiūlymai – juos reikėtų traktuoti kaip kelrodį, riboženklius“, – Ministrų kabineto pasitarimo metu kalbėjo Vyriausybės vicekancleris Rolandas Kriščiūnas.

Numatoma, jog sostinės sporto rūmuose ir aplink juos esančioje žydų kapinių teritorijoje turėtų būti įrengtas memorialas.

„Vieta būtų atvira visuomenei, ypatingą dėmesį skiriant teritorinės išorės ir vidaus erdvių sinergijai“, – dėstė R. Kriščiūnas.

„Visa teritorija – pastatas ir kapinės – turi būti sutvarkyta laikantis pagarbos ir rimties kanonų, kurti atmosferą, skatinančią tylius apmąstymus, ramybę, iškilmingumą“, – darbo grupės sumanymus pristatė jis.

Rengiamas memorialas turėtų būti paminklu žydų kapinėms, taip pat turėtų pristatyti to laikmečio žydų bendruomenės, jose palaidotų žmonių istorijas, laikmečio papročius ir tradicijas.

Be to, pastate ketinama įamžinti ir kitus Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiui svarbius įvykius – 1988 m. spalį vykusį Lietuvos laisvės Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, 1991 m. sausio 13 d. įvykių aukų šarvojimą ir pan.

„Ne mažiau kaip 75 proc. memorialo turėtų būti skirta žydų kapinėms, jose palaidotiems asmenims ir žydų gyvenimui Vilniuje (…) ir ne daugiau kaip 25 proc. – sovietinei kapinių išniekinimo politikai, pastato istorijai, jo vaidmeniui Lietuvos nepriklausomybės judėjime“, – nurodoma darbo grupės siūlymuose.

Įgyvendinus memorialo projektą, jį valdys Lietuvos nacionalinis muziejus. Pastarasis, kartu su Turto banku, iki 2025 m. lapkričio 1 d. parengs memorialo galimybių studiją, iki 2026 m. rugsėjo 1 d. – memorialo įrengimo konkurso sąlygas.

Patį tarptautinį konkursą ketinama surengti iki 2027 m. vasario pradžios.

Projekto įgyvendinimas reikalaus atitinkamo finansavimo – kitąmet tam reikėtų skirti 64 tūkst. eurų, 2026 m. – 44 tūkst. eurų, 2027 m. – 174 tūkst. eurų.

Darbo grupė, diskutavusi dėl senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose, suburta pernai balandį. Jai vadovavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas.