Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį organizuoja susitikimą su „Homanit Lietuvos“, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Vilniaus rajono savivaldybės ir Pagirių bendruomenės atstovais.

„Preliminarus susitikimo tikslas nėra apibrėžtas, tačiau bendruomenė įtaria, kad ministerijos ir atsakingos institucijos bandys daryti spaudimą gyventojams siekti kompromiso“, – pranešime sakė Vytautas Vyskupaitis.

„Kompromisas būtų toks – baikime naikinti teisinę sistemą, ekonomikos ir inovacijų viceministras atšaukia savo nurodymą „Vilniaus vandenims“ mažinti vandenvietes, vandenvietė turi būti neliečiama ir likti tokia, kokia yra“, – BNS sakė V. Vyskupaitis.

Gegužės pradžioje Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu patvirtinta nauja vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo redakcija, kuria numatyta mažinti Pagirių vandenvietę.

„Ministerija kviečiasi suinteresuotas puses ir kitas valstybės institucijas aptarti ir įvertinti esamą situaciją“, – BNS teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Aplinkos ministro patarėjos Aistės Žilinskaitės teigimu, ministerija jokios išankstinės susitikimo darbotvarkės nėra gavusi, tačiau patvirtino, kad įstaigų ekspertai atsakys į visų pusių klausimus.

„Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistai atsakys susitikime į visų pusių klausimus dėl vandens apsaugos zonos ir cheminių elementų naudojimo“, – komentare BNS sakė A. Žilinskaitė.

Anot Vilniaus rajono mero patarėjo Kęstučio Butvydo, toks susitikimas reikalingas, nes situacija savaime neišsispręs.

„Verslas neturi pamiršti ir savo pareigų – atsakingai veikti, nebloginti aplinkinių gyventojų gyvenimo, neteršti gamtos ir dar labai svarbu – palaikyti ryšį su gyventojais“, – BNS komentavo K. Butvydas.

„Iš Pagirių bendruomenės girdime labai stiprų susirūpinimą dėl minėtos įmonės veiklos, jie nerimauja dėl savo ateities, turi daug klausimų“, – pridūrė patarėjas.

Iš Pagirių bendruomenės girdime labai stiprų susirūpinimą dėl minėtos įmonės veiklos, jie nerimauja dėl savo ateities, turi daug klausimų.

 

Pagirių bendruomenės gyventojai praėjusią savaitę kreipėsi į institucijas prašydami užtikrinti Pagirių vandenvietės, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą gyvenvietėje. Dokumentą pasirašė daugiau nei 2 tūkst. žmonių.

„Šiuo prašymu reiškiame itin didelį susirūpinimą dėl netinkamos Pagirių vandenvietės, o kartu ir visų vandenviečių išteklių apsaugos bei galimos didelės žalos Pagirių aplinkai bei gyventojų sveikatai“, – laiške teigė bendruomenė.

Gyventojai taip pat teigia esantys susirūpinę dėl valstybės institucijų veiksmų proteguojant ne visuomenės, o stambaus verslo interesus.

V. Vyskupaičio teigimu, Pagirių bendruomenė pirmadienį planuoja surengti piketą, skirtą palaikyti jos vadovus, kovojančius už gyventojų teises.

Savo ruožtu „Homanit Lietuva“ BNS nurodė prieš susitikimą situacijos komentuoti neketinanti ir savo poziciją pateiks vėliau.

Liepą tuometinis „Homanit Lietuvos“ direktorius Sigitas Kilčiauskas teigė, jog bendrovė siekia kuo greičiau atlikti formalias statybos užbaigimo procedūras. Tai padariusi bendrovė galėtų kreiptis dėl veiklos pradžiai reikalingo Aplinkos apsaugos agentūros patikrinimo.

K. Butvydas tuomet BNS sakė, kad bendrovei 2022 metais buvo išduotas statybos leidimas, tačiau 2023 metais jos pateiktas prašymas ištaisyti klaidą leidime į jį įrašant papildomus statinius – medienos sandėliavimo ir kiemo aikšteles – buvo atmestas, nes klaidos aprašas neatitiko statybos projekto, pagal kurį buvo išduotas leidimas.

„Homanit Lietuvos“ teigimu, bendrovė į inspekciją dėl užbaigimo akto išdavimo kreipėsi tris kartus – balandžio ir gegužės mėnesiais.

Be to, gegužės pradžioje Regionų administracinis teismas panaikino Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimą, leidžiantį „Homanit Lietuvos“ gamyklos veiklą, ir įpareigojo agentūrą iš naujo įvertinti ataskaitą ir priimti sprendimą.

Šešios baldų ir medienos pramonės bendrovės neseniai išreiškė paramą ir palaikymą „Homanit“ investicijai Pagiriuose. Anot jų, gamykla turi strateginę reikšmę šalies baldų ir medienos bendrovėms, lems šios pramonės augimą bei leis baldų gamybos bendrovėms išlikti konkurencingoms..

„Kuo skubesnis jau pastatytos ir technologine prasme pasiruošusios veikti gamyklos paleidimas yra visos šalies interesas (...). Visgi siekiai, kad viskas gyvenamojoje aplinkoje išliktų nepakitę – nėra sąžiningi ir teisingi“, – teigiama laiške.

Palaikymą „Homanit Lietuvai“ išreiškė „Freda“, „Freda II“, „SBA Home“, „VMG Wood Invest“, „Vilniaus baldai“ ir „Home Group“. Jos kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir šalies institucijas.

„Homanit“, 2021 metų gruodį pradėjusi daugiau nei 215 mln. eurų vertės gamyklos statybą, kuri yra didžiausia investicija įmonės istorijoje, baigia statyti pagrindinį gamyklos bei sandėliavimo pastatą. Tikimasi, kad gamykla pradės veikti rudenį.

2025 metais įmonė taip pat planuoja statyti tyrimų centrą bei administracinį pastatą – juos pastačius bendros investicijos siektų apie 225 mln. eurų.

Vokietijos „Homann Holzwerkstoffe“ grupė, kuriai priklauso „Homanit Lietuva“, dar valdo tokias pat gamyklas Vokietijoje ir Lenkijoje, kuriose dirba per 1,6 tūkst. darbuotojų.