Ministerijoje tuo metu vyko susitikimas su kitų institucijų, Pagirių bendruomenės ir „Homanit Lietuvos“ atstovais.

Susitikime jokių sprendimų nepriimta

Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas Vytautas Vyskupaitis po susitikimo teigė, kad jokie sprendimai nebuvo priimti, bendruomenė neatmeta galimybės vėl kreiptis į teismą.

„Jokių sprendimų (nepriimta – BNS). Sprendimas buvo, kad bendruomenė bet kada gali kreiptis į ministerijas ir bandyti kalbėtis. Mes kreipėmės, tačiau situacija nesikeičia“, – žurnalistams sakė V. Vyskupaitis.

Pasak jo, bendruomenė toliau stebės situaciją, kas yra keičiama, daroma bei sieks teisingumo: „Neatmetu galimybės, kad mums vėl reikės eiti į teismą.“

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis teigė, kad visas procesas buvo klampus, tačiau, jo teigimu, yra daug gamyklų, kurios stovi ir dėl jų protestai nevyksta.

„Faktas, kad padaryta klaidų, ką pripažįsta ir pats investuotojas, nusiteikęs jas taisyti. Procesas turbūt nebus labai trumpas“, – žurnalistams po susitikimo kalbėjo K. Žemaitis.

Pasak Vilniaus rajono mero patarėjo Kęstučio Butvydo, visi dalyvavę susitikime sutiko, kad projekto įgyvendinimo pradžioje trūko dialogo, o dabar matomos to pasekmės.

„Sutinkame, kad buvo padaryta klaidų prieš keletą metų ir dabar bandome jas taisyti“, – sakė K. Butvydas.

Gyventojai norėtų, kad gamykla būtų nugriauta 

Pagirių gyventoja Rūta Mieliauskienė teigė, jog bendruomenė kompromisų nepalaiko ir tikisi oficialaus valdžios pripažinimo, jog gamykla pastatyta ne vietoje.

„Matome, kad vyksta netiesa, norėtume priminti valdininkams, kad jie turi laikytis įstatymų. Jie turi prisiimti atsakomybę ir ištaisyti savo klaidas (...). Mes susirinkome dėl to, kad kompromisų nebus“, – BNS sakė R. Mieliauskaitė.

Pasak jos, gamykla skleis didelę taršą, tai kels pavojų gyventojams, ypač netoli esančioms ugdymo įstaigoms, pablogės gyvenimo sąlygos Pagiriuose ir aplink gyvenvietę.

Anot pikete dalyvaujančio vilniečio Zenono Andrulėno, „Homanit Lietuvos“ vadovybė siekia pakeisti teisės aktus, kad gamykla būtų teisėta.

Aplinkos ministre, nepalikit vilniečių be vandens.

„Manau, kad vienintelis teisingas sprendimas galėtų būti toks – investuotojui padengiami visi nuostoliai, gamykla nugriaunama ir gyventojai gyvena ramų gyvenimą“, – BNS kalbėjo Z. Andrulėnas.

Piketo dalyviai laikė plakatus: „Man rūpi, kokį vandenį gers mano šeima“, „Jokių kompromisų! Prieš įstatymus lygūs visi! Tiek valdžia, tiek „Homanit“, tiek visi Lietuvos piliečiai“, „Aplinkos ministre, nepalikit vilniečių be vandens“ ir „Užteks naikinti geriamą vandenį“.

Pagirių bendruomenės gyventojai praėjusią savaitę kreipėsi į institucijas prašydami užtikrinti vandenvietės, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą gyvenvietėje. Dokumentą pasirašė daugiau nei 2 tūkst. žmonių.

Prieš mėnesį apie 20 Pagirių gyventojų taip pat piketavo prie Aplinkos ministerijos, kur reikalavo stabdyti visų vandenviečių mažinimą ir jų teršimą cheminėmis medžiagomis.

K. Butvydas liepą BNS sakė, kad „Homanit Lietuvai“ 2022 metais buvo išduotas gamyklos statybos leidimas, tačiau 2023 metais jos pateiktas prašymas ištaisyti klaidą leidime į jį įrašant papildomus statinius – medienos sandėliavimo ir kiemo aikšteles – buvo atmestas, nes klaidos aprašas neatitiko statybos projekto, pagal kurį buvo išduotas leidimas.

Be to, gegužės pradžioje Regionų administracinis teismas panaikino Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimą, leidžiantį „Homanit Lietuvos“ gamyklos veiklą, ir įpareigojo agentūrą iš naujo įvertinti ataskaitą ir priimti sprendimą.

„Homanit“, 2021 metų gruodį pradėjusi daugiau nei 215 mln. eurų vertės gamyklos statybą, kuri yra didžiausia investicija įmonės istorijoje, baigia statyti pagrindinį gamyklos bei sandėliavimo pastatą. Tikimasi, kad gamykla pradės veikti rudenį.

2025 metais įmonė taip pat planuoja statyti tyrimų centrą bei administracinį pastatą – juos pastačius bendros investicijos siektų apie 225 mln. eurų.

Vokietijos „Homann Holzwerkstoffe“ grupė, kuriai priklauso „Homanit Lietuva“, dar valdo tokias pat gamyklas Vokietijoje ir Lenkijoje, kuriose dirba per 1,6 tūkst. darbuotojų.