„Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasak jos, profsąjungoms atrodo, kad pokyčiai teisės aktuose yra per lėti, darbuotojų teisės streikuoti – gana ribotos.

Protestuotojai akciją pradėjo prie Seimo ir pajudėjo link Vyriausybės, kur surengė mitingą.

Anot I. Ruginienės, būtini labai svarbūs Darbo kodekso pokyčiai, kurie nustatytų tokias taisykles, kad darbuotojai, praėję procedūras, galėtų paprasčiau streikuoti, nes dabar – tai daugiau teorinė galimybė nei praktinė.

„Tikslas yra priminti mūsų valdantiesiems, kad jie nėra išpildę tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijų dėl teisių ginti savo teises darbuotojams – tai yra streikai“, – BNS sakė Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Dvaržeckytė.

Jos teigimu, žmones sudėtinga paskatinti streikuoti, kai sąlygos tam yra sudėtingos – išreiškus norą streikuoti, tą padaryti galima padaryti tik po metų.

Programuotojas ir žaidimų kūrėjas iš Kauno, palaikantis Gegužės 1-osios profsąjungą, Paulius Šalna teigė, kad streikų organizavimas – nepagrįstai ilgas ir apsunkintas procesas.

„Labiausiai erzina tai, kad per visą procesą negalima keisti savo reikalavimų (...), nes gali pasikeisti situacija“, – tvirtino jis.

Iš Mažeikių atvykusi Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Sonata Samoškienė BNS sakė, kad išeidami į gatves jie nori parodyti Vyriausybei, jog teisė surengti streiką turėtų būti mažiau apribojama.

Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių.

„Yra daug įmonių, kurioms sudėtinga tai padaryti (streikuoti – BNS), nors mūsų įstatymai leidžia, bet tuo pačiu visa ta procedūra sudėtinga. Problema pasensta, jei streikai tęsiasi ilgai“, – sakė profsąjungos pirmininkė.

„Už laisvę ginti savo teises ir laisvę streikuoti“, „Žmonės svarbiau už pelną“, „Protestavimas – laisvės pratestavimas“, „Žinodami, kada streikuojantiems baigsis maistas, darbdaviai galės planuoti, kiek laiko nieko nesiūlyti“, teigė demonstracijos dalyvių plakatai.

„Nėra to streiko, kas neišeitų į gerą“, „Ginti savo teises atriškite rankas“ – skandavo eitynių dalyviai.

Gegužės 1-osios minėjimas Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vertinamas prieštaringai. Ji socialdemokratų iniciatyva valstybės švente ir nedarbo diena paskelbta 2001 metais, Seimui atmetus tuometinio prezidento Valdo Adamkaus veto.

Tuometinis prezidentas argumentavo, kad gegužės 1-oji daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su sovietų okupacija, todėl nėra tautą vienijanti ir telkianti šventė. Tarpukario Lietuvoje gegužės 1-oji plačiai neminėta, o sovietmečiu buvo ideologizuota, šlovinanti komunizmą.

Šventinės dienos rėmėjai savo ruožtu akcentuoja, kad ji minima ir demokratiniame Vakarų pasaulyje.