"Vienu metu, apie 1990-uosius, žmonės mielai keldavosi iš senamiesčio į miegamuosius rajonus, nes ten buvo geresnės sąlygos. Senamiestis liko tik turistams ir biurams, ir dėl to smarkiai nukentėjo, nes labai sumažėjo gyventojų. Dabar gyventojai vėl nori grįžti į senamiestį, nori ten gyventi, pasiryžę taikytis su savotiška tos teritorijos tvarka. Tad senamiesčiui dabar ateina labai geras laikas", – prognozavo A.Zuokas.

Taigi, anot jo, kaip ir turėjo būti visada, pagaliau vėl žmonės grįžta į miesto centrą. Ir jie pasiruošę taikstytis su tam tikrais nepatogumais: čia triukšmo daugiau, čia turistų yra, čia reikia toleruoti, kad parkavimo vietų trūksta. Turi būti pakankamai tolerantiškas žmogus, kad gyventum miesto centre ar senamiestyje, bet tai turi savo privalumų.

Konfliktai dažni

A.Zuokas neneigė, tiek jo vadovavimo Vilniui laikais, tiek ir dabar konfliktų tarp Užupio gyventojų ir įvairių nekilnojamojo turto projektų vystytojų netrūksta. Tačiau teigė nemanantis, kad rajonas šia prasme kažkuo ypatingas.

"Situacijų būna įvairių. Yra žmonių, kurie bando iš to, kuris kažką daro ir kuria, uždarbiauti: aš tau neleisiu, nors tu ir gerą darbą darai, pavyzdžiui, remontuoji apleistą namą, kol tu man nesumokėsi kompensacijos arba kažko nepadarysi. Toks bandymas uždarbiauti nėra sąžiningas ir nėra garbingas, – teigė verslininkas. – Kitas dalykas, kai kurie investuotojai turi per didelius norus ir per didelius apetitus, nori susikurti pridėtinę vertę pažeisdami geros kaimynystės principus. Tai irgi labai dažnas reiškinys ne tik Užupyje, bet ir visame Vilniuje, ir Lietuvoje."

Yra ir dar viena "verslo rūšis" – nusipirkti butą apleistame name ir nieko nedaryti laukiant, kol kiti išpirks visus butus ir imsis namą rekonstruoti. Natūralu, jog tada ateis ir pas jį, o jis bus "paskutinės rankos turėtojas", neleis nieko daryti, kol nebus įvykdyti jo reikalavimai ar sąlygos. Tai nėra sąžininga, nėra teisinga – sėdėti kaip mažam parazitui ir laukti, kol kiti pradės tvarkytis, o tada ateiti su savo reikalavimais.

A.Zuoko įsitikinimu, visada reikia to gero, sveiko balanso ir dialogo. Ir, aišku, miesto valdžia šiuose konfliktuose turi būti teisingas arbitras – nepulti palaikyti iškart vienos arba kitos pusės. Nebūtinai visada bendruomenė yra teisi su savo reikalavimais, nors dažniausiai būtent ją išgirsta valdžios atstovai. Nebūtinai gyventojas yra teisus, bet lygiai taip pat ir investuotojas gali būti neteisus.

"Dažnas konfliktas šiais laikais – kažkas nusiperka butą senamiestyje, atsikrausto, ir jam pradeda trukdyti, pavyzdžiui, kavinė, kuri veikė šiame name jau 10 ar daugiau metų. Jis pradeda rašyti skundus, kelti konfliktus. Kai aš buvau miesto vadovu, mes Vilniaus miesto taryboje buvome priėmę tokį sprendimą: jeigu jums perkant nekilnojamąjį turtą matėte, kad tas objektas ten veikia, jūsų pretenzijos net nesvarstomos. Tad miesto valdžia šioje vietoje turėtų būti labai teisingas ir sąžiningas arbitras", – sakė ne vieną kadenciją Vilniui vadovavęs politikas.

A.Zuokas teigė niekada nesigailėjęs, kad kažkada gyventi pasirinko Užupį. Jam tai – ideali vieta, nes gyveni ir mieste, ir ne mieste. Savo gyvenimo kokybe, savo parametrais jis yra panašus į Italijos ar Prancūzijos mažą miestelį, kai gali ryte su šlepetėmis nueiti į vietos kepyklėlę nusipirkti kruasanų ar į parduotuvę kumpio, jei nori – suvalgyti gerą picą. Čia viskas yra, viskas šalia, tad, jei neturi svarbių reikalų, gali iš čia niekur neišeiti ir jaustis labai patogiai.