- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulį lydintys iššūkiai dėl vis gilesnės klimato krizės verčia pergalvoti energijos vartojimo įpročius. Todėl verslas vis aktyviau svarsto, kaip energijos išteklius naudoti tikslingai, sąmoningai ir efektyviai. Ryžtingų veiksmų šiems tikslams įgyvendinti ėmėsi ir tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Tvarumą iškėlusi strategijos prioritetu, ji buvo sertifikuota pagal ISO 50001 standartą ir tapo viena pirmųjų tokį įvertinimą gavusia įmone Lietuvos statybos sektoriuje.
Ir pripažinimas, ir įsipareigojimas
Tvari ir aplinkai draugiška veikla yra vienas svarbiausių bendrovės „YIT Lietuva“ strateginių tikslų. Siekdama jį realiai įgyvendinti, įmonė ypač daug dėmesio skiria kuo efektyvesniam energijos vartojimui. Pastangos įvertintos ir „YIT Lietuva“ buvo sertifikuota pagal ISO 50001 standartą.
Sertifikavimo auditą įmonėje atliko tarptautinės kompanijos „Bureau Veritas“ auditorių komanda, vadovaujama nepriklausomos auditorės Neringos Pumputytės. Anot jos, ISO 50001 yra pasaulinis energijos naudojimo vadybos standartas. Tai – visapusės sistemos įdiegimas, kuris leidžia stebėti, valdyti, prognozuoti ir mažinti energetinių išteklių vartojimą.
„ISO 50001 sertifikatas nėra tik dokumentas, kurį galima pakabinti ant sienos ar parodyti klientams, partneriams ir darbuotojams. Šis sertifikatas – išties svarbus verslo brandos įrodymas. ISO 50001 standartu sertifikuota įmonė įsipareigoja stebėti energijos sąnaudas, optimizuoti energetinių išteklių vartojimą ir mažinti išlaidas. Visgi tai – tik viena medalio pusė. Įdiegus šią sistemą, įmonė įsipareigoja kasmet didinti energinių sąnaudų efektyvumą. Šis sertifikatas rodo verslo atsakomybę bei įsipareigojimą vartotojams ir planetai“, – pažymėjo N. Pumputytė.
Naujai sertifikuotos įmonės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas teigia, kad šis standartas yra didelis įmonės įsipareigojimas ir pasiryžimas dar labiau susitelkti ties tvariu veikimu.
ISO 50001 sertifikatas nėra tik dokumentas, kurį galima pakabinti ant sienos ar parodyti klientams, partneriams ir darbuotojams. Šis sertifikatas – išties svarbus verslo brandos įrodymas.
„Esame viena pirmųjų, o gal netgi ir pirmoji statybos, nekilnojamojo turto vystymo ir kelių infrastruktūros plėtros bendrovė Lietuvoje, sertifikuota ISO 50001. Todėl šio standarto suteikimas įprasmina mūsų ilgalaikę ir kryptingą tvarumo plėtros strategiją. Daugybę metų savo veikloje diegdami inovatyvius, pažangius bei aplinkai draugiškus sprendimus, dabar galime didžiuotis rezultatais. Tvarumas yra svarbi mūsų verslo plėtros užduotis“, – sakė K. Vanagas.
Didžiausias resursų naudojimas – netikėtas
Paklausta, kaip vyksta sertifikavimas ISO 50001 standartu, N. Pumputytė pasakoja – procesas kompleksinis ir nėra paprastas. Jei būtų kitaip, pastebi ekspertė, dažnas verslas galėtų juo pasigirti, tačiau realybė – kitokia.
„ISO 50001 standartas išduodamas trims metams ir kasmet vyksta pakartotinis auditas bei tęsiamas licencijos galiojimas. Per šį laiką auditoriai kasmet nuodugniai tikrina, kaip įmonė valdo energijos resursus. Taigi standarto įsidiegimas nėra vienkartinis. Juo sertifikuotas verslas energijos efektyvumo sistemą turi prižiūrėti nuolatos“, – pažymėjo audito vadovė.
Todėl, N. Pumputytės teigimu, kasmet auditoriai seka, kaip ISO 50001 standartu licencijuotas verslas įgyvendina energijos valdymo priemones, laikosi tęstinio energinių išteklių efektyvumo didinimo, modernizuoja įrangą ir įrenginius, optimizuoja ir automatizuoja procesus.
„Įsipareigojusi tvarumui, sertifikuota bendrovė privalo šią vadybos sistemą nuolat tobulinti. Tai reiškia, kad verslas turi sistemingai siekti geresnių veiklos rezultatų energiškai efektyviau. Tam yra kompleksiškos priemonės, kurios kiekvienam verslui skiriasi. Įdomu paminėti, kad „YIT Lietuva“ atveju, didžiausios energijos sąnaudos bendrovėje tenka asfalto gamybai. Kitą didelę dalį sudaro sunkiosios technikos, kuri naudojama infrastruktūros projektams, degalų sąnaudos. Siekdama resursus efektyvinti, bendrovė nusistatė tikslus šiam ir kitam energijos suvartojimui sekti, valdyti ir mažinti“, – akcentavo N. Pumputytė.
Verslą dar lydi abejonės
Audituodama įmones, N. Pumputytė sako dažnai susidurianti su verslo abejonėmis, ar verta siekti ISO 50001 standarto. Anot ekspertės, nereta bendrovė teigia, kad savo energijos išteklių naudojimą stebi, kontroliuoja, todėl netiki šios licencijos praktine nauda.
„Mano praktika rodo – šį standartą įsidiegusios ir gerai jį įgyvendinančios įmonės realiai nuosekliai didina energijos valdymo efektyvumą. Todėl tvarumu besirūpinančios, pažangiai mąstančios organizacijos gali didinti teigiamą įtaką aplinkai, gerinti reputaciją, būti atsakingesnės. ISO 50001 standartas padeda to siekti. Jis užtikrina darnų požiūrį į poveikio aplinkai valdymą“, – tikino auditorė.
Apie statytoją „YIT Lietuva“
Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo populiariausius ir rečiausius 2024-ųjų naujagimių vardus sostinėje
Tarp populiariausių sostinės naujagimių vardų šiemet karaliauja Sofija ir Jonas. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, Sofijos vardu šiemet pavadintos 54 naujagimės, o Jono vardas sostinėje duotas 83 kūdikiams. ...
-
131 tūkst. eurų iš savo įmonės pasisavinusiam vilniečiui teks gerokai patuštinti piniginę2
Kauno apygardos teismas iš savo įmonės 131 tūkst. eurų pasisavinusį vilnietį verslininką pripažino kaltu dėl turto pasisavinimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo. ...
-
Paskutinę metų dieną pagausėjo Benkunsko šeima: atskleidė ir mažylės vardą17
Vilniaus miesto mero Valdo ir Vismantės Benkunskų šeimą papildė naujas narys. Porai gimė dukra. ...
-
Benkunskas apie Nacionalinio stadiono statybas: viltis yra, bet laikas ne mūsų naudai8
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tvirtina jaučiantis pareigą užbaigti Nacionalinio stadiono statybas, tačiau jaučia apmaudą matydamas projekto derinimo procesą su Europos Komisija (EK). Vis dėlto meras toliau sako, kad laukti vėluojančio EK sp...
-
Paaiškėjo, kas gamins elektrinius laivus sostinei už beveik 2 mln. eurų
Vilniaus savivaldybės bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) kelionėms Nerimi už 1,85 mln. eurų perka keturis elektrinius laivus. ...
-
Dėmesio: suklusti turėtų Vilniaus priemiesčių gyventojai
Senus, apleistus, aplinką teršiančius automobilius nuo 2025 m. nutempinės ir Vilniaus rajono savivaldybė. Žmonės skundžiasi, kad kai kur automobiliai stovi dvejus, trejus ar net ketverius metus, o savivaldybė skėsčioja rankomis, mat net neturi...
-
Benkunskas: su komanda dabar dirbame ties labai rimtu projektu8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad tai, jog tiek iš sostinės herbo, tiek iš miesto gyvenimo apskritai yra išbraukta upė – yra sovietmečio padarinys, kuris šioje kadencijoje bus taisomas. Jis tikina grąžinsiantis N...
-
Naujųjų naktį fejerverkus į dangų leis ne visi
Sutinkant 2025-uosius, sostinėje penktus metus iš eilės nebus šaudomi naujametiniai fejerverkai. Nors Kaune ir Klaipėdoje pirotechninių šou neatsisakoma, tačiau šių savivaldybių administracijos taip pat nerekomenduoja gyvento...
-
Nebereikalingų kalėdinių eglučių surinkimui – daugiau nei 100 taškų Vilniuje
Nuo sausio 4 d. nebereikalingas Kalėdines žaliaskares sostinėje bus galima pristatyti į 115 surinkimo vietų, veiksiančių visą mėnesį, praneša sostinės savivaldybė. ...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...