- Mantas Tomkūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Amerikiečių mokslininkai skelbia išradę vakciną nuo narkotikų, tačiau jų kolegos Lietuvoje šią žinią vertina skeptiškai. Priežastis paprasta – naujovių nepriimantys lietuviai nemėgsta skiepytis.
Stimuliuos imuninę sistemą
Ar nuo įvairių ir pavojingų ligų milijonų žmonių gyvybę išgelbėjusios vakcinos gali padėti ir bandant apsisaugoti nuo priklausomybės ligų?
Amerikos nacionalinio priklausomybių instituto mokslininkai paskelbė sukūrę vakciną, kuri ateityje pagelbės nepriprasti prie narkotikų, pirmiausia – amfetamino ir kokaino, taip pat padės nepradėti rūkyti.
Kaip ši vakcina veiks? Visos vakcinos suaktyvina imuninę sistemą, gaminančią antikūnus, suardančius arba nukenksminančius virusus ir bakterijas. Vakcinos nuo narkotinės ir psichotropinės medžiagos kūrėjai teigia, kad ji taip pat stimuliuos imuninę sistemą gaminti specifinius antikūnus. Narkotinėms arba psichotropinėms medžiagoms skverbiantis į žmogaus organizmą, vakcina susilpnins jų žalingą poveikį.
Naujovę vertina skeptiškai
Lietuvos medikai ir su priklausomybės ligomis kovojantys specialistai kol kas skeptiškai linkę vertinti tai, kad priklausomybę nuo narkotikų galima įveikti skiepais.
"Dažnai pasaulyje sukurtos vakcinos pasirodo nieko vertos. Kartais paskelbiama, kad jau išrasta vakcina nuo AIDS, bet vėliau pasirodo, kad tai netiesa, – skeptiškai pasirodžiusias žinias vertino Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis. – Žiniomis apie naujas vakcinas galima patikėti tik tuomet, kai paskelbiama mokslinė informacija, paremta studijomis ir praktiniais darbais. Manęs nestebina, kad kuriamos vakcinos nuo narkotikų. Per pasaulį ritantis narkomanijos bangai mokslininkai ėmė galvoti apie vakcinas – kuomet yra nuodai, kažkas jiems kuria ir priešnuodžius."
Panašiai žinią apie Amerikoje sukurtą vakciną nuo narkotikų vertino ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras. Jis įsitikinęs, kad geriausias vaistas kovojant su narkotikais – žmogaus psichologija.
"Netikiu, kad vakcina gali padėti kovoti su narkomanija. Narkotikai atsirado dar prieš Kristaus gimimą ir gyvuoja iki mūsų dienų. Pasaulio technologijos juda į priekį, tačiau narkomanų gydymas paremtas ne technologijomis, o žmogaus psichologija. Vien vaistais išgydyti neįmanoma. Vaistai naudojami išvedant žmones iš abstinencijos, o sugrąžinimas į gyvenimą yra pscihosocialinis darbas. Neneigiu informacijos apie galimas vakcinas nuo narkotikų, tačiau nenorėčiau tuo tikėti", – abejojo T.Zikaras.
Stipriausiu vaistu, padedančiu nugalėti priklausomybę nuo narkotikų, T.Zikaras vadina žmogaus tikėjimą.
Skelbiasi dėl reklamos
A.Laiškonis teigia, kad paskleisti informaciją apie išrastus vaistus dažniausiai knieti mokslininkų grupėms, kurios ilgai dirbo prie vieno projekto. Tačiau vos viešumoje pasirodę jų moksliniai darbai neretai būna sukritikuojami kolegų.
"Motyvai skelbti nepatikrintą mokslinę informaciją – įvairūs: vieni nori, kad jų darbas būtų pripažintas, kitiems svarbu tapti populiariems, – aiškino A.Laiškonis. – Tie, kurie pagamina gerą produktą, pirma jį užpatentuoja, o po to pradeda masiškai gaminti medikamentus. Nereikia stebėtis, kad bendrovės nori populiarinti savo produktus, nes juos reikia parduoti."
Sukritikavęs pasirodančias žinias apie naujus vaistus nuo neišgydomų ligų, A.Laiškonis visgi gynė vakcinų naudą ir pastebėjo, kad lietuviai šioje srityje yra labai atsilikę.
"Esame Europoje vieni paskutiniųjų – tik apie 5 proc. Lietuvos gyventojų skiepijasi. Praėjusiais metais net nemokamų skiepų limito neišnaudojome. Gydytojai nerekomenduoja, o žmonės nesiskiepija. Perfrazavus animacinio filmo herojų – lietuviai yra begemotai, kurie bijo skiepų. Niekam nerūpi, kad skiepai gali sustabdyti ligą, kad yra begalė skiepų, kurie galėtų išgelbėti gyvybę", – teigė A.Laiškonis.
Profesorius įsitikinęs, kad jeigu lietuviai skiepytųsi dažniau, jų gyvenimo trukmė būtų ilgesnė ir jos vidurkis ne toks žemas, palyginti su Europos.
Vakcinos nugalės prietarus?
Iš savo gydytojo praktikos A.Laiškonis žino, kad Lietuvoje vakcinos, kaip ir kitos mokslinės naujovės, vertinamos nepatikliai. Net šiais laikais priversti skiepytis suaugusį žmogų yra sudėtinga, tačiau kitoks požiūris, kai kalbama apie vaikų skiepijimą.
"Skiepai padarė stebuklus. Anksčiau dėl užkrečiamų ligų išmirdavo ištisos tautos, Europoje mirdavo kas trečias žmogus. Šiais laikais tokių epidemijų nebėra. Vakciną sukūrę žmonės įgyja prioritetą juos masiškai gaminti, tačiau kol pradedama tai daryti, gali praeiti ne vieni metai, o juos sukurti kainuoja labai brangiai", – sakė A.Laiškonis. Tačiau jis pabrėžė, kad medicininė vakcinų nauda nusveria komercinę. "Prieš 30 metų Kaune kasdien sulaukdavome apie 50 pacientų, susirgusių hepatitu B. Dabar, naudojant vakciną, tokių pacientų nebėra", – skiepų naudą propagavo profesorius.
Pasak kauniečio mediko, dėl neigiamo požiūrio į skiepus kalta ir sovietmečiu naudota vakcina nuo gripo. Nuo jos gripu susirgdavo daugiau pasiskiepijusių nei atvirkščiai.
Dėl neigiamo požiūrio į skiepus lietuviai iki šiol vengia skiepytis, nors tai daryti profesorius pataria. "Lietuvoje didžiausias erkinio encefalito židinys Rytų Europoje. Kai juo susirgusio žmogaus klausiu, kodėl nepasiskiepijo, jis dažniausiai atsako tikėjęs, kad erkė jam neįkąs. Kuo dažniau kalbėsime apie skiepus, tuo žmonės greičiau supras jų naudą", – mano A.Laiškonis. Jis norėtų, kad švenčių progomis žmonės vieni kitiems pradėtų dovanoti skiepus.
Informaciją apie amerikiečių išrastą vakciną nuo narkotikų išplatinusio Narkotikų kontrolės departamento atstovai pripažįsta, kad skiepų nuo narkotikų Lietuvoje dar teks palaukti. "Kai šių vakcinų atsiras Lietuvoje, tikrai apie tai informuosime. Kol kas tesiekėme pranešti apie mokslininkų pastangas ir naujus būdus gydyti priklausomybę nuo narkotikų", – aiškino Narkotikų kontrolės departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Vaitiekūnaitė.
Ligos, nuo kurių galima pasiskiepyti Lietuvoje
■Cholera.
■Difterija.
■Erkinis encefalitas.
■Geltonasis drugys.
■Gripas.
■B tipo haemophilus influenzae infekcija.
■Hepatitas A.
■Hepatitas B.
■Kokliušas.
■Meningokokinė infekcija.
■Pasiutligė.
■Pneumokokinė infekcija.
■Poliomielitas.
■Tymai.
■Stabligė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie Vilniaus televizijos bokšto uždegtas laužas: per šimtą žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. ...
-
Išbandytas naujasis išvykimo terminalas: papasakojo, su kokiais trukdžiais susidūrė2
Prieš atidarant naująjį Vilniaus oro uosto terminalą, jis pirmą kartą testuojamas, pasitelkus tūkstantį savanorių. Jie nuo ankstyvo ryto pirmieji išbandė naujausias oro uosto technologijas, kokių iki šiol Lietuvoje dar nebuvo. No...
-
Savaitgalį sostinėje vyks Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai2
Savaitgalį Vilniuje vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. Tragiškų sausio įvykių paminėjimas šeštadienį bus pradėtas tradiciniu tarptautiniu bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtu pagerbti saus...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur3
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Sausio 13-osios aukoms atminti – daugiau nei 8 tūkst. žmonių dalyvavo pagarbos bėgime
Sausio 11 d. Vilniuje 33-iąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas atminti žuvusius 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietų kariams šturmuojant Vi...
-
Skrydis į niekur: tūkstantis savanorių testuoja naująjį Vilniaus oro uosto terminalą
Vilniaus oro uoste vyksta naujojo išvykimo terminalo masinis testavimas, kuriame dalyvauja daugiau kaip 1 tūkst. savanorių. ...
-
Šaligatvių barstymas druska: sostinės valdžia atsakė į dažniausius klausimus
Įsivyraujant žiemiškesniems orams, vilniečiams kyla klausimų, kaip ir kiek beriama druskos ant šaligatvių. Savivaldybė atsakė į dažniausiai kylančius klausimus apie takų priežiūrą žiemą. ...
-
Penkiose Vilniaus rajono ambulatorijose grąžinami laboratoriniai tyrimai
Rudaminos, Juodšilių, Kalvelių, Skaidiškių ir Pagirių ambulatorijose gyventojai ir vėl galės atlikti laboratorinius tyrimus, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. ...
-
Sostinės meras: kitais metais Vilniuje bus atnaujintos dešimties gydymo įstaigų registratūros2
Šeškinės poliklinikoje atnaujinus registratūrą, per šiuos metus tokiu pavyzdžiu paseks dar dešimt Vilniaus miesto gydymo įstaigų, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Pasak jo, tokioms investicijoms skirta 10 mln. eurų i&s...
-
Benkunskas: po sprogimo daugiabutyje paskelbta lokali ekstremali situacija
Sostinės meras Valdas Benkunskas teigia, kad po praėjusią savaitę Dzūkų gatvėje esančiame daugiabutyje įvykusio sprogimo, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė lokalią ekstremalią situaciją. ...