Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Lietuvos elektrinė (dabar - „Lietuvos energijos gamyba“). Abejotinus ir, anot Kainų komisijos, daugiau kaip 40 mln. eurų nuostolių įmonei 2009-2011 metais padariusius ATL sandorius šiuo metu vis dar tiria Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Gavo beveik 40 mln. eurų pelno

Didžiausia šalyje šilumos tiekimo įmonė „Vilniaus energija“, nuo 2002 metų valdanti sostinės šilumos ūkį, savo akcininkei „Veolia“ (tuometinei „Dalkia“), 2005-2009 metais išmokėjo 24,533 mln. eurų dividendų, tam panaudodama beveik visą per šį laiką uždirbtą 25,065 mln. eurų grynąjį pelną, rodo Registrų centrui pateiktos įmonės veiklos ataskaitos.

Tikėtina, kad bent dalis šio pelno, o kartu ir dividendų, buvo gauta, „Vilniaus energijai“ pardavus jai suteiktus taršos leidimus. Vilniaus savivaldybės tarybos narys, liberalas Vidmantas Martikonis dar 2011 metais kreipėsi į prokurorus, prašydamas atlikti tyrimą dėl „Vilniaus energijos“ veiklos prekiaujant ATL, tačiau prokurorai jo nepradėjo.

„Raštus dėl šios „Vilniaus energijos“ veiklos aš rašiau prieš šešis ar septynis metus, tada matomai politinė aplinka buvo kitokia. Aš manau, kad tos įmonės kišenėje sėdėjo ir Kainų komisija, neužteko ir politinės valios ką nors daryti“, - BNS sakė V.Martikonis.

V.Martikonio duomenimis, kuriuos prokurorams patvirtino ir Kainų komisija, „Vilniaus energijai“ 2005-2009 metais buvo suteikta 7,045 mln. taršos leidimų, iš kurių maždaug pusė už 49,9 mln. eurų buvo parduota rinkoje - išskaičiavus mokesčius, bendrovė iš šios veiklos uždirbo 38,9 mln. eurų pelno.

Anot V.Martikonio, remiantis Europos Sąjungos direktyva, „Vilniaus energija“ šias lėšas turėjo panaudoti aplinkos taršos mažinimo tikslais, tačiau to nepadarė, todėl jos turėtų būti grąžintos Vilniaus šilumos tinklams arba Vilniaus miesto savivaldybei.

Tiek Vilniaus apygardos prokuratūros,  tiek Generalinės prokuratūros V.Martikoniui pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nes 2005-2008 metais galioję įstatymai neįpareigojo įmonių teikti informacijos apie lėšų, gautų pardavus ATL, panaudojimą, ir taip sudarė galimybę jas naudoti savo nuožiūra, nebūtinai aplinkos taršą mažinančioms priemonėms.

Be to, remdamiesi Kainų komisijos duomenimis, prokurorai taip pat nurodė, kad „Vilniaus energija“ 2004-2009 metais į šilumos ir elektros energijos ūkį investavo 120 mln. eurų, iš kurių 65,5 mln. eurų skirta aplinkos taršą mažinančioms priemonėms.

V.Martikonis BNS pabrėžė, kad „Vilniaus energija“, kuri tuomet buvo viena didžiausių ATL gavėjų, net neturėjo pagrindo tiek jų gauti.

„Bendrovei ATL buvo skirti tam, kad ji galėtų padengti savo išmetamą taršą. Tačiau „Vilniaus energija“, siekdama sumažinti taršą, pradėjo naudoti dujas, kurios buvo brangesnis kuras, todėl vilniečiams šiluma pabrango, o papildomai atsilaisvinę taršos leidimai taip pat buvo parduoti“, - tvirtino V.Martikonis.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, kad bendrovė komentarų apie prekybą taršos leidimais neteikia.

„Visą informaciją, susijusią su prekyba ATL, teikiama įstatymų nustatyta tvarka toms valstybės institucijoms, kurios privalo ją turėti. Papildomų komentarų neteikiame“, - teigė N.Mikalajūnas.

Prekybos taršos leidimais „Vilniaus energija“ neatsisakė ir vėlesniais metais. Neišdžiuvo ir dividendų srautas - ataskaitų duomenimis, 2010-2014 metais bendrovė uždirbo 57,307 mln. eurų grynojo pelno, o bendra išmokėtų dividendų suma siekė 86,516 mln. eurų.

ATL dalijimo pradžioje buvo daug sumaišties

Taršos leidimų sistema Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pradėjo veikti nuo 2005-ųjų pradžios. Pirmajame ATL skirstymo etape 2005-2007 metais Lietuvai iš viso teko 34,404 mln. leidimų, iš kurių net 63 proc. buvo skirta šilumos ir elektros gamybos sektoriams. Lietuvos ATL kvotos dydžiui įtakos turėjo sprendimas 2004-ųjų pabaigoje uždaryti pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės (AE) bloką - buvo atsižvelgta į prognozuotą elektros energijos gamybos augimą šiluminėse elektrinėse.

Prognozės nepasitvirtino - dėl išaugusių gamtinių dujų ir naftos kainų elektrą tapo naudingiau importuoti nei gaminti šiluminėse elektrinėse, todėl pirmajame ATL etape Lietuvoje, Valstybės kontrolės duomenimis, buvo panaudota tik 52,7 proc. šaliai skirtų leidimų (mažiausias rodiklis ES). Likę ATL buvo parduoti kitoms ES šalims, kuriose vidutiniškai buvo panaudojama 97,1 proc. leidimų.

Nors ES direktyvoje buvo deklaruota, kad lėšos už parduotus neatlygintinai suteiktus ATL turėjo būti nukreiptos į taršą mažinančias priemones arba šilumos kainos mažinimą, pirmuosius puspenktų ATL sistemos galiojimo metų šis reikalavimas Lietuvos teisės aktuose nebuvo įtvirtintas.

„Tada toks laikas buvo, kad tų ATL'ų, tiesa sakant, niekas nesuprato. Pagal tų metų supratimą, atitinkamai ir buvo elgiamasi (....) Vienos įmonės gautus ATL'us apskaitė kaip pajamas, kitos - kaip dotacijas (...) Be to, objektyviai tų ATL'ų Lietuva gavo per daug, tik po tam tikro laiko visi staiga pastebėjo, kad tų leidimų atlieka“, - BNS sakė Kainų komisijai nuo 2007-ųjų spalio iki 2009 metų gruodžio vadovavęs Virgilijus Poderys, šiuo metu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatuojantis į Seimą.

Vienas Lietuvos ATL paskirstymo plano rengėjų, tuometinės bendrovės „Ekostrategija“ savininkas Martynas Nagevičius taip pat tvirtino, kad pirmajame taršos leidimų etape rinkoje buvo daug sumaišties.

„Taršos leidimų perteklius suformavo tokią bendrą nuostatą, kad ATL yra kažkokia savotiška Europos Sąjungos paramos forma, nors realiai tai yra instrumentas, kuris gali būti tiek baudžiamasis, tiek skatinamasis - kaip morka ir botagas. Pas mus gi buvo tik morka ir tai nėra gerai“, - BNS sakė M.Nagevičius.