Studentų mažiau

Kaip praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas stojantieji savo prašymus dar galėjo registruoti iki rugpjūčio 15 d., tad tikslus studentų skaičius paaiškės artimiausiomis dienomis. Per pagrindinį priėmimą į aukštąsias mokyklas buvo sudaryta 10 411 sutarčių universitetuose (2018 m. – 10 644) ir 8 077 sutartys kolegijose (2018 m. – 9 142).

Universitetuose pasirašytos 6 957 sutartys dėl valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų. Daugiausia jų sudaryta Vilniaus universitete (2 799), Kauno technologijos universitete (1 169) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (1 082).

Sudarytos ir 3 454 sutartys dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų (2018 m. – 3 641). Daugiausia jų – Vilniaus universitete (940), Vilniaus Gedimino technikos universitete (550) ir Vytauto Didžiojo universitete (535).

Norintieji studijuoti kolegijose sudarė 4 432 sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų (2018 m. – 4 482). Daugiausia jų sudaryta Vilniaus kolegijoje (1 526), Kauno kolegijoje (1 159) ir Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (300).

Kolegijose sudarytos ir 3 645 sutartys valstybės nefinansuojamose studijų vietose (2018 m. – 4 660). Gausiausia jų – Socialinių mokslų kolegijoje (1 390), Vilniaus kolegijoje (561) ir Kauno kolegijoje (496).

Galimybė rinktis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Marketingo ir komunikacijos departamento vyr. specialistas Nerijus Žeronas "Vilniaus dieną" informavo, kad studentai, norėdami apsigyventi viename iš VDU siūlomų bendrabučių, turi kreiptis į administraciją per sutarčių sudarymo laikotarpį nuo liepos 26 d. Visiems pirmakursiams, studijuojantiems Vilniuje, bus suteikta galimybė apsigyventi sostinėje esančiuose VDU bendrabučiuose.

"Gyvenimo sąlygos bendrabučiuose gerėja. Šią vasarą renovuota nemažai kambarių, papildyti nauju inventoriumi. Gyvenimo sąlygos, sakyčiau, geros, universitetas tam skiria nemažai finansų", – tikino N.Žeronas.

Nerenovuotame vienviečiame ar dviviečiame kambaryje pasirinkusiam gyventi studentui tenka mokėti 5 eurus už parą, dviviečiame kambaryje bloke – 3 eurus už parą, triviečiame kambaryje bloke – 2 eurus už parą.

Pageidaujantieji geresnių gyvenimo sąlygų gali rinktis gyvenimą renovuotuose bendrabučiuose. Jiems gyvenimas vienviečiame ar dviviečiame kambaryje kainuoja 8 eurus už parą, dviviečiame kambaryje bloke – 5 eurus už parą, triviečiame kambaryje bloke – 4 eurus už parą.

Statys naujus

Vilniaus universiteto viešosios komunikacijos vadovė Živilė Kaminskienė "Vilniaus dieną" informavo, kad tikslus pirmakursių, norinčių apsigyventi jų bendrabučiuose, skaičius kol kas nėra žinomas. Tačiau, remiantis ankstesne patirtimi, galima teigti, jog beveik visi besikreipiantys vietą bendrabutyje gauna iškart. Tie, kurie negauna iškart, jos sulaukia rugsėjį.

Pirmakursiai gali kandidatuoti į 18 Vilniaus universiteto bendrabučių, juose yra apie 1 200 vietų.

Triviečio kambario nuoma vienam asmeniui kainuoja 44 eurus, dviviečio – 50 eurų per mėnesį.

"Vasarą buvo intensyviai atliekamas laisvų kambarių remontas, siekiant juos paruošti atvyksiantiems pirmakursiams – perdažomos sienos, lubos, keičiama grindų danga, atnaujinamos arba keičiamos spintos, – sakė Ž.Kaminskienė. – Šiemet bus įrengta papildomų kambarių, kurie būtų patogūs gyventi studentams, turintiems judėjimo negalią. Taip pat bus jiems pritaikytų papildomų tualetų ir dušų. O bendros patalpos – tualetai, dušai, virtuvės – pagal planą atnaujinamos visus metus."

Pasak Vilniaus universiteto atstovės, bendrabučių pastatai prieš kelerius metus buvo renovuoti – išoriškai sutvarkyta apdaila, pastatai apšiltinti, aptvarkyta juos supanti aplinka. Pagrindiniai studentų lūkesčiai dėl patogesnio gyvenimo susiję su individualių dušų ir tualetų įrengimu kambariuose. Tačiau bendrabučių pastatai statyti sovietmečiu ir jų planavimas orientuotas į bendro naudojimo patalpas, tad esminius pokyčius įgyvendinti sudėtinga. Dėl šios priežasties Vilniaus universitete yra priimtas strateginis sprendimas dabar esamuose pastatuose užtikrinti saugią aplinką, patrauklų kokybės ir nuomos kainos santykį ir orientuotis į naujų, modernių bendrabučių statybą.

Bendrabutis – pigiau

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Klaudijus Melys "Vilniaus dienai" teigė pastebėjęs, kad pirmakursiai pirmenybę teikia apsigyvenimui bendrabutyje – visų pirma todėl, kad tai yra pigiau. Tik menka dalis pradedančiųjų studijuoti nuomojasi būstą. Trečia galimybė – kai kurie studentai kreipiasi į Vilniaus savivaldybę dėl socialinio būsto. Apie nuomą dažniau susimąsto trečiame ar ketvirtame kurse, kai jau būna susikūrę gyvenimą, pradėję derinti studijas su darbu, tad turi nuolatinių pajamų.

Pirmakursiai pirmenybę teikia gyvenimui bendrabutyje, nes tai pigiau – tik menka dalis pradedančiųjų studijuoti nuomojasi būstą.

"Bendrabučių būklė taisytina, tačiau tokia situacija, manyčiau, yra visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje. Vienas iš universiteto tikslų yra bendrabučių renovacija, o kiek leidžia turimos lėšos, stengiamasi gyvenimo sąlygas gerinti", – sakė studentų atstovas.

Jo teigimu, kiek pirmakursių šiemet pageidauja apsigyventi bendrabučiuose, kol kas tiksliai neaišku. Kad kam nors nepavyktų gauti vietos – Vilniaus universitete labai retas atvejis. Stengiamasi patenkinti visų studentų prašymus – nepatenkinti paprastai lieka vos 1–2 proc. prašymų, ir tai dažniausiai būna Vilniaus miesto gyventojų arba labai netoli Vilniaus gyvenančių asmenų prašymai, nes pirmenybė skirstant vietas bendrabučiuose teikiama gyvenantiems toliau nuo sostinės.

Nuoma brangsta

Kad gyventi bendrabutyje pigiau nei nuomotis butą ar kambarį, patvirtina ir nekilnojamojo turto specialistai. Jų teigimu, didmiesčiuose nuomojamų butų pasiūlos kainos šią vasarą yra didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Remiantis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, už vieno kambario buto nuomą didžiuosiuose miestuose tenka mokėti apie 200–300 eurų per mėnesį, už dviejų kambarių – apie 400 eurų Kaune ir Klaipėdoje, Vilniuje – dar daugiau.

Aruodas.lt statistika atskleidžia, kad šių metų birželį ir liepą už buto nuomą Vilniuje buvo tikimasi gauti vidutiniškai 10 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Kaune ir Klaipėdoje pokytis mažesnis – per metus butų nuomos pasiūlos kaina padidėjo atitinkamai 5 ir 3 proc.

Birželį ir liepą Vilniuje buto nuomos vidutinė siūloma kaina siekė apie 10,3, Kaune – apie 7,7, Klaipėdoje – vidutiniškai 6,5 eurų už kv. m.

Pernai birželį ir liepą siūlomos butų nuomos vidutinės kainos atitinkamai buvo 9,3 euro už kv. m Vilniuje, 7,3 euro – Kaune, 6,3 euro – Klaipėdoje.

Iš didmiesčių vidutinės butų nuomos pasiūlos kainos šiuo metu didžiausios Vilniuje, antroje vietoje – Kaune, trečioje – Klaipėdoje.

Vidutinė 1 kambario buto nuomos pasiūlos kaina Vilniuje šiuo metu siekia 300–330 eurų mėnesiui, 2 kambarių buto – 500–530 eurų. Kaina labai priklauso ir nuo to, kokiame rajone butas yra. Brangiausiai butai nuomojami Užupyje, Senamiestyje, Baltupiuose, Šnipiškėse, Žvėryne, pigiausiai – Šeškinėje, Karoliniškėse, Antakalnyje.

Netrūksta ir kambarių nuomos pasiūlymų – tokiais atvejais išnuomojamas visas butas ir ieškoma asmenų, norinčių kartu nuomotis atskirus kambarius, arba nuomojamas kambarys, bute gyvenant ir šeimininkams. Vilniuje ir Klaipėdoje kambarių nuomos pasiūlymų galima rasti maždaug nuo 70 eurų, Kaune – nuo 50 eurų mėnesiui.