- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gausiai pasnigus, o paskui spustelėjus šalčiui, ant pastatų stogų susiformavo varveklių. Su jais nesusitvarkiusioms įmonėms ir gyventojams gresia baudos iki pusantro tūkstančio eurų. Keliasdešimties centimetrų ilgio ant pastatų kabantys varvekliai gali pridaryti nemažai žalos, praneša LNK.
„Šitas namas 20 metų turi bėdą. Nėra šeimininkų namo. Visą laiką taip varvekliai kabo. Kiekvieną žiemą va, tokia bėda. Šeimininkas paėmė pinigus už nuomą, o stogo nevalė, – apie vieną namą pasakojo pakalbintas Vilniaus gyventojas.
„Ne tai kad baisu, bet nejauku, nes nežinai, kada gali nukrist. Bet kurią minutę gali nukrist ir kažkam gali labai nepasisekt, deja“, – kalbėjo vaikinas.
„Taip, baisu vaikščioti. Visur slidu, buvo ranka sulaužyta jau. Čia vėl eini – baisu“, – sakė vilnietė.
„Pati saugausi, bet yra mano aplinkoj moteris, kurią labai smarkiai sužeidė. Seniai, bet turėjo labai rimtų problemų. Ir aš manau, kad turėtų tuos ženklus statyti, nes ne visada pakeliam akis“, – kalbėjo moteris.
„Buvo atvejis, kai Pilies gatvėj nukrito, bet prieš mane. Pasisekė ir man, ir kitiems praeiviams. Gan didelis, kaip dabar tokie“, – laimingai pasibaigusiu nutikimu pasidalijo vilnietė.
Daugiau apie darbą su varvekliais LNK žurnalistė kalbėjosi su „Civinity namai“ pastatų administravimo skyriaus vadovu Arūnu Armanavičiumi.
– Žvelgiant į Vilniaus panoramą už mūsų nugarų, panašu, kad čia varveklių situacija dar yra kontroliuojama, ne taip, kaip senamiestyje. Neabejotina, kad darbo yra daug. Kiek yra darbo jums per pastarąsias dienas, ypatingai tiems, kurie administruojate pastatus?
– Iš tikrųjų darbo yra labai daug, dirbam tikrai intensyviai. Turime daug problemų, kadangi tirpsta sniegas, dėl tos priežasties ir susidaro varvekliai. Tų varveklių yra tikrai labai daug. Važiuojam net po kelis kartus per savaitę į tuos pačius namus. Tai didžiausia problema yra šlaitiniai stogai, kurie yra seni. Čia didžiausia senamiesčio problema. Naujuose namuose kaip ir neturime didelės problemos. Tačiau vis tiek sprendžiam, kaip šalinti sniegą, nukasinėjam jį nuo stogų. Tai ten turim kitokių problemų, bet su varvekliais didžiausia problema senamiestyje šiuo metu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką daryti žmonėms, jeigu pastato administratorius arba savininkas nereaguoja, netaiso situacijos?
– Iš tikrųjų mes darom susirinkimus, skatinam gyventojus įsirengti pagalbines priemones, tokias kaip šildymo kabelius, kad būtų galima išvengti varveklių. Ir gyventojams mažiau rizikos dėl varveklių patiriamos žalos, ir mums tada daug patogiau, nereikia taip dažnai važinėti ir nuiminėti tuos varveklius. Tai labai didelė pagalba, jeigu patys gyventojai irgi pritaria ir nori išspręsti tas problemas. Tačiau dažnu atveju gyventojai vengia, nesirenka į susirinkimus ir tie sprendimai labai sunkiai yra keičiami arba priimami.
– Net jeigu ir tūkstantinės baudos žmonių negąsdina…
– Na, iš tikrųjų, su kuo mes ir susiduriame kasdien, ką ir minėjau – važinėjame dažnai, kelis kartus į savaitę. Ir mes irgi labai sunkiai sprendžiam šitas problemas. Galbūt padidinus tas pačias baudas ir greičiau ta situacija spręstųsi, nes kol kas labai pasyviai žmonės reaguoja ir kiekvienais metais mes važiuojam į tuos pačius namus. Turim objektų sąrašą ir iš eilės važiuojam per tuos pačius namus.
Apie draudimo išmokas dėl žiemą įvykusių incidentų LNK žurnalistei pasakojo „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.
– Istorinio Lietuvos draudimo dviejų metų duomenys rodo, kad klientams už patirtą žalą dėl sniego slėgio, varveklių ir panašių incidentų yra išmokėta virš 1 mln. eurų suma. Žiūrint statistiškai, kiek kainuoja viena žala, tai yra apie 700 eurų. Tokią sumą išmokame.
– Kokios tai yra dažniausiai traumos? Ar tai yra dėl gyvybės draudimo, kažkas patyrę asmeninę žalą automobiliams ar panašiai?
– Čia yra turto draudimas. Tai reiškia, kad visa žala, kuri padaroma turtui. Įlūžta konstrukcijos, stogai, neatlaiko šiltnamiai, stoginės, pavėsinės. Žmonės netgi palieka saulės skėčius lauke, lauko baldus. Tai tie dalykai sniego neatlaiko. Ir čia, aišku, svarbu, kur tie daiktai yra. Po medžiais, kurie gali būti apsnigti, nieko nereikėtų laikyti – gali įlūžti šakos. Taip pat po šlaitiniais namais, kadangi sudrėkęs sniegas gali nuslinkti. Automobilis ar kažkokie daiktai gali būti sugadinti.
– O šį sausį ar jau yra besikreipusių žmonių, ar jau yra kažkokių nuostolių patirtų?
– Šiaip, kol sniegas yra purus, tos žalos yra pavienės. Visi smagumai prasideda, kai atšyla oras, palyja, atodrėkis būna. Tada sniegas gali pasunkėti iki devynių kartų. Įsivaizduokite, tokia masė pradeda slėgti įvairius pastatus, statinius, kurie galbūt nėra iki galo sutvirtinti ar tos konstrukcijos pasenę. Ir tada jau pasipila žalos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
LTOU: naują atvykimo terminalą Vilniaus oro uoste ketinama pastatyti iki 2028 m. pabaigos
Vilniaus oro uostas dar lapkritį skelbs architektūrinės idėjos konkursą naujo atvykimo terminalo projektui, kurį pastatyti tikimasi per 2028 metus, sako Lietuvos oro uostų (LTOU) Plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas. ...
-
Po Vilniaus oro uosto kvietimo – didelis susidomėjimas
Dalyvauti masiškai testuojant kitų metų vasarį pradėsiantį veikti naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą per pusdienį surinkta 1 tūkst. savanorių, antradienį pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). ...
-
Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlo kompensuoti socialinių darbuotojų kelionių išlaidas3
Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstys galimybę kompensuoti kelionės išlaidas socialiniams darbuotojams ir integralios pagalbos paslaugų teikėjams. ...
-
Vilnius davė leidimą protestui prieš partijos „Nemuno aušra“ įtraukimą į koaliciją7
Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį davė leidimą Nepriklausomybės aikštėje ketvirtadienį rengti protestą prieš Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ įtraukimą į valdančiąją koaliciją. ...
-
Netaršiems autobusams Vilniuje – dar 36 mln. eurų
Elektra ir vandeniliu varomiems autobusams įsigyti Susisiekimo ministerija privatiems Vilniaus vežėjams skirs 36 mln. eurų. ...
-
Katedros aikštėje vyks iškilminga Lietuvos karo akademijos pirmakursių priesaikos ceremonija
Lapkričio 13 d., 11 val., Vilniaus Katedros aikštėje vyks iškilminga Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmakursių priesaikos ceremonija. Šios priesaikos metu 90 pirmakursių įsipareigos ginti Lietuvos laisvę ir neprik...
-
Vilniečiai gavo pirmąsias šio sezono šildymo sąskaitas
Pasirodžius pirmosioms šio sezono sąskaitoms už šildymą, paaiškėjo, kad sostinės gyventojai už šią paslaugą mokės ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. ...
-
Kontrolierė: koncerto rengėjai diskriminavo neįgaliuosius
Kalnų parke užtverdami žmonių su negalia transportui skirtą aikštelę, koncerto rengėjai neteisėtai apsunkino asmenų su negalia patekimą į renginį ir taip juos diskriminavo, pirmadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba...
-
Dėl jaunųjų sportininkų stipendijų Vilniaus valdžia žada apsispręsti dar lapkritį
Vilniaus savivaldybė dar lapkritį žada nuspręsti, kiek jaunųjų sportininkų gaus sostinės skiriamas stipendijas. ...