- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už nelegalius darbuotojus nuo liepos mėnesio – beveik trigubai didesnės baudos darbdaviui. Pažeidėjus žadama viešinti. Dabar maksimali bauda pažeidėjui – 5 tūkst. eurų, nuo liepos ši suma tampa viena iš mažesnių numatytų baudų.
Kas gali sulaukti tokios baudos? Kalbėjo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
– Kodėl prireikė didinti baudas?
– Nes situacija nėra gerėjanti. Mes nustatome tuos pačius pažeidimus, jų tendencijos tos pačios. Yra linija, nei daugiau, nei mažiau. Paskutinių dvylikos metų tendencijos, susijusios su minimaliu darbo užmokesčiu, stabiliai augo. Susilygino su bauda už nelegalų darbą, už vieną asmenį. Tai nebuvo adekvatu ir neskatino darbdavių laikytis įstatymų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip ieškote nelegaliai dirbančių žmonių? Remiatės skundais, pranešimais? Vyksta reidai? Iš kur žinote, kad žmonės dirba nelegaliai?
– Visi paminėti atvejai naudojami. Daugmaž visa gaunama informacija anoniminiu telefonu ar kitomis pasitikėjimo linijomis. Taip pat, informacija iš kitų institucijų. Turime rizikingumo vertinimo sistemą, kurią naudojame atrinkdami rizikingiausius ūkio subjektus. Pagrindinis kriterijus – sektoriai. Atsirenkame tam tikras sektoriaus įmones. Įmonės pasitvirtina kaip rizikingos.
– Galbūt galite įvardinti, kokie sektoriai? Kuriuose daugiausiai piktnaudžiaujama arba dirbama nelegaliai?
– Didžiausias galvos skausmas – statybų sektorius. Pagrindinės priemonės ir teisės aktų pakeitimai buvo skirti šiam sektoriui. Tam tikros priemonės davė vaisių. Mes matome dideliuose statybų objektuose nelegalaus darbo mažėjimą. Skaidriai dirbančio kodas ir papildoma atsakomybė užsakovams davė efektą, kurio mes tikėjomės. Deja, pažeidimai vyrauja, kas susiję su neteisėtu darbu – privačioje statyboje, statybos vietose, kur statomi privatūs vienbučiai, ar dvibučiai namai. Todėl pakeitimai buvo daromi.
– Tik statybos ar dar yra kitų sričių?
– Yra kitų sričių, ten skaičiai – mažesni. Transporto, viešbučių, restoranų srityje. Pasitaiko tam tikrų atvejų ir gamybos sektoriuje.
– Ar pavyksta nubausti realiomis baudomis nesilaikančius tvarkos?
– Kiekvienais metais vis daugiau pavyksta. Šiuo metu institucijos turi prievolę taikyti sankcijas. Tam tikri ginčai persikelia į teismus, apeliacine tvarka. Teisės aktai leidžia tam tikrais atvejais juridiniams asmenims sankcijas taikyti jiems nedalyvaujant. Tai tos sankcijos pritaikomos realiai.
– Ar baudos tik darbdaviams? Ar ir darbuotojams?
– Darbuotojai, jeigu dirba nelegaliai, nėra baudžiami. Atsakomybė jiems nėra taikoma. Yra tam tikrų papildomų atsakomybių. Jeigu esi bedarbis, tu gali netekti bedarbio statuso. Visais atvejais mes informuojame kitas institucijas.
– Ar dabar baudos nuo 5 tūkst. eurų prasidės?
– Buvo nuo tūkstančio eurų iki 5 tūkst. eurų, pagal administracinių nusižengimų kodeksą, bendra sankcija įmonių vadovams. Apatinė riba išlieka – nuo pusantro tūkstančio, juridiniams asmenims sankcijos didėja – trigubai už kiekvieną dirbusį nelegaliai darbuotoją. Jeigu anksčiau mes turėjome nuo 900 eurų, tai dabar nuo trijų mėnesių minimalios algos (MMA) už vieną darbuotoją. Tos baudos kiekvienais metais didėjant MMA bus indeksuojamos ir bus pritaikytos didesnės.
– Nuo 1000 eurų? Nuo 2 tūkst. eurų?
– Nuo trijų tūkstančių ir daugiau.
– Kaip jums sekasi įrodyti, kad sučiuptas nėra giminaitis ar šeimos narys, kuris tik padeda?
– Toks pasiteisinimas – dažnas. Yra sustyguota praktika. Per daug metų turim klausimus ir klausimynus, kurie padeda identifikuoti asmenis. Naudojame ir kitas priemones, ne tik pokalbius. Kiekvienas patikrinimas – filmuojamas. Statybose dažnai naudojame dronus. Filmuojame statybvietę, iš anksčiau užfiksuojame faktą. Po to asmeniui sunkiau paneigti aplinkybes.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...