- „Kauno dienos“, am.lrv.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija parengė ir Europos Komisijai (EK) pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą, kuriame įvertintos 1990–2022 m. tendencijos.
Lyderis – transportas
2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 19,3 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 4,7 proc. mažiau nei 2021 m.
Daugiausia ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose. Trečioje vietoje – žemės ūkis (22,9 proc.), kiek mažiau ŠESD išmetė pramonės (11,8 proc.) ir atliekų (4,3 proc.) sektoriai.
Palyginti su 2021 m., ŠESD kiekis mažėjo visuose šalies ūkio sektoriuose – energetikos (–6,6 proc.), transporto (–1,8 proc.), pramonės (–17,1 proc.), atliekų (–4,4 proc.), išskyrus žemės ūkio sektorių, kuriame buvo stebimas 1,8 proc. ŠESD emisijų padidėjimas.
Skaičiuojant absoliučiais dydžiais, labiausiai emisijos sumažėjo pramonės sektoriuje (0,47 mln. t CO2 ekv.). Tai daugiausia susiję su chemijos pramonės gamybos apimties mažėjimu ir tuo, kad šiluminėse elektrinėse buvo pagaminta mažiau elektros energijos deginant iškastinį kurą (0,25 mln. t CO2 ekv.).
Dėl šių priežasčių ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje dalyvaujančio sektoriaus emisijos 2022 m. krito daugiau kaip 15 proc., palyginti su praeitų metų lygiu.
Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančio sektoriaus (transportas, žemės ūkis, pastatai, smulkioji pramonė ir atliekų sektorius) emisija, palyginti su 2021 m., sumažėjo vos 0,4 proc.
Daugiausia ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose.
Sąlygos dėl kvotų
Vertinant Lietuvos ŠESD mažinimo įsipareigojimų perspektyvas, palyginti su 2005 m., išmetimai prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektoriuje 2022 m. yra išaugę 9,1 proc.
Todėl šaliai gali būti sudėtinga įgyvendinti ES pastangų pasidalijimo reglamente prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiam sektoriui įtvirtintą tikslą: 2030 m., palyginti su 2005 m., ŠESD sumažinti 21 proc.
Be to, nuo 2021 m. Lietuvai jau taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos šiame sektoriuje. Norint tilpti į nustatytas kvotas, į taršos leidimų prekybą neįtrauktos emisijos 2021–2030 m. laikotarpiu kasmet turėtų mažėti vidutiniškai po 3–4 proc., tačiau 2021 m. šio sektoriaus emisijos kilo ir pasiekė priešpandeminį lygį, o 2022 m. sumažėjo iki 0,5 proc.
Daugiausia iššūkių kelia transportas, žemės ūkis ir pramonė, kadangi juose emisijos, palyginti su 2005 m., augo labiausiai: transporto sektoriuje – 40,5 proc., žemės ūkio sektoriuje – 6,7 proc., o pramonės – 13,6 proc. Kituose sektoriuose ŠESD kiekis sumažėjo: atliekų sektoriuje – 45 proc., mažojoje energetikoje (pastatai) – beveik 12 proc.
Iškėlė tikslų
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtinti šie atskirų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektorių ŠESD sumažinimo tikslai iki 2030 m.: transportui – 14 proc., žemės ūkiui – 11 proc., pramonei – 19 proc., atliekoms – 65 proc., mažajai energetikai – 26 proc., o iki 2050 m. užsibrėžtas tikslas pasiekti neutralumą klimatui.
Nepasiekus ŠESD mažinimo tikslų, Lietuva privalės trūkstamus metinius ŠESD kvotos vienetus įsigyti iš kitų ES valstybių narių, tai šalies biudžetui gali kainuoti vidutiniškai iki 400 mln. eurų 2021–2030 m. laikotarpiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Istorijos įdomybės: kodėl dingo baltašonės padangos?1
Senovinės technikos parodose kyla klausimų ir pasvarstymų, skatinančių išsamiau pažvelgti į seniai žinomus faktus. Dažnam lankytojui akis kliūva už kadaise madingų aksesuarų, kurių dabar nė su žiburiu nerasi. Šiame straipsnyje pas...
-
Saugumo žvaigždutes dalys ir sunkvežimiams1
Nepriklausoma Europos automobilių saugumo lygio nustatymo organizacija paskelbė apie naują sunkvežimių saugumo testavimo sistemą. Pirmieji rezultatai – „Euro NCAP“ žvaigždutės – žadami lapkritį. ...
-
Seimą pasieks mopedų vairuotojus liečiančios įstatymo pataisos2
Antradienį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Ligita Girskienė ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, siūlančias leisti vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius tik išlaikius praktinį vairavimo ...
-
Seimas svarstys siūlymą įpareigoti pavežėjus fiksuoti vaizdą ar garsą automobilio salone3
Seimas svarstys siūlymą įteisinti prievolę pavežėjams automobilio salone įrengti vaizdo registratorių ar garso įrašymo įrangą. ...
-
Eismo įvykio liudininkas: faktai nusveria nuomonę1
Įvykus eismo nelaimei svarbus vaidmuo tenka ne tik joje dalyvavusiems, bet ir įvykį mačiusiems žmonėms. Liudininkai gali suteikti naudingos informacijos ir policijos pareigūnams, ir vykstant teisminiam ginčui. ...
-
Muitinė neleis apeiti sankcijų2
Lietuvos muitinė sugriežtino reikalavimus eksportuojamų, taip pat reeksportuojamų ar gabenamų tranzitu iki penkerių metų senumo automobilių dokumentams. ...
-
Sukčiai nesnaudžia: kaip apgaudinėjami naudotų automobilių pirkėjai?
Per metus Lietuvoje parduodama beveik 0,5 mln. transporto priemonių. Dauguma jų – ne nauji, išpuoselėti, o gerokai gyvenimo matę ratuočiai. Naudotų automobilių pirkėjai patiria didelių nuostolių, nes šioje rinkoje netrūksta nes...
-
Vardinių numerių kaina klaipėdiečių nebebaugina: koks užrašas – populiariausias?6
Nuo šių metų pradžios vardiniai automobilių numeriai ženkliai pabrango, bet uostamiesčio gyventojų tai nesustabdė – šiemet tokius numerius įsigijo triskart daugiau klaipėdiečių nei pernai. Unikalūs valstybiniai numeriai tampa d...
-
Kauno senamiestyje – parkavimo pokyčiai27
Kauno taryba priėmė sprendimą apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį tiems, kurie šią zoną kerta tranzitu. Kad sistema veiktų tinkamai, reikia pakoreguoti ir parkavimo zonų įkainius. ...
-
Seimas spręs dėl baudų už taršius automobilius7
Seimas ketvirtadienį balsuos, ar sušvelninti vairuotojų ir savininkų atsakomybę už jų automobilių keliamą taršą keliuose. ...