Skaudžiausių eismo įvykių priežastis – vis dar nevaldomas greitis ir saugaus atstumo nesilaikymas. Prevencinėmis priemonėmis Lietuvos policija šį pusmetį užfiksavo per 0,5 mln. Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

„Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės. Didėja neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis“, – sakė V. Grašys.

Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį (iki liepos 1-osios) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės – 30 proc. mažiau negu pernai (70 žmonių). Užfiksuoti 1 294 įskaitiniai eismo įvykiai (2023 m. – 1 269). Šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. pirmą pusmetį – 1 458 (iš jų 284 vaikai), o 2023 m. buvo 1 442 (274 vaikai).

Pavojingiausia savaitės diena – penktadienis (per pirmą pusmetį – 243 įskaitiniai eismo įvykiai).

Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius pirmą šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m., išaugo – nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. – 86). Daugiau eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.

Šiemet dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.). Tarp žuvusiųjų – 19 automobilių vairuotojų ir 7 jų keleiviai, 9 pėstieji, 6 motociklininkai.

Pagrindinės skaudžių eismo įvykių priežastys – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.).

Pavojingiausia savaitės diena – penktadienis (per pirmą pusmetį – 243 įskaitiniai eismo įvykiai), pavojingiausios valandos – nuo 16 iki 20 (per 30 proc. visų eismo įvykių).

Lietuvos policija per pirmą 2024-ųjų pusmetį užfiksavo iš viso 545 011 pažeidimų: iš jų 265 534 – dėl važiavimo greičio viršijimo, 2 768 – dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, 22 158 – dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, 6 217 – dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose, o saugos diržų nenaudojimo atvejų – 11 376.