Kai kalbama apie ekologiškas transporto priemones, dažniausiai tai susiję su elektromobiliais, tačiau dar prieš dešimtmetį ekologiškiausių automobilių gretose buvo tie, kurie buvo varomi dujomis. Mašinų su dujų įranga dalis šalies automobilių parke kasmet vis mažėja, tačiau dujų įrangos montuotojai darbo dar turi.

Paklausa nenuolatinė

Didžiausią Lietuvos automobilių parko dalį sudaro transporto priemonės, varomos dyzelinu. Tokių mašinų dabar yra apie 870 tūkst., jų skaičius kasmet vis didėja, o benzininių vis labiau traukiasi. Tokios transporto priemonės sudaro 26 proc. visų šalies automobilių. Dar 9 proc. vairuotojų renkasi automobilius, kurie varomi ir benzinu, ir dujomis. Tokių šalyje yra apie 115 tūkst.

Viename populiariausių automobilių pardavimo portalų į paieškos laukelį įvedus degalų rūšį "benzinas/dujos", gauname apie 1,5 tūkst. paieškos rezultatų. Palyginti benzininių automobilių – apie 7,5 tūkst., dyzelinių – apie 21 tūkst.

Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos "Autoekologija" valdybos pirmininkas Remigijus Jonaitis teigia, kad perpus mažesnė nei benzino suskystintųjų gamtinių dujų kaina yra svarbiausias faktorius tiems, kurie nusprendžia dujų įrangą montuoti į automobilius. Asmenų, nusprendusių į automobilius įmontuoti dujų įrangą, skaičius taip pat labai kintamas. Pašnekovo teigimu, vienais metais jis išauga, kitais susitraukia.

"Italijoje, Beniliukso šalyse ir Vokietijoje dujų įrangą į automobilius montuoja žmonės ne tik norintys sutaupyti, tačiau galvojantys ir apie ekologiją. Mūsų šalyje ekologijos faktorius dar nėra svarbiausias", – "Kauno dienai" sakė R.Jonaitis. Jis svarstė, kad automobiliams su dujine įranga galėtų būtų taikomos ir kokios nors lengvatos, pavyzdžiui, kaip Romoje. Vis dėlto pašnekovas sutiko, kad rinkoje daugėjant elektromobilių ir hibridinės pavaros automobilių tokių vilčių puoselėti nereikėtų.

Dabar populiariausios IV kartos dujų įrangos kaina prasideda maždaug nuo 550 eurų. "Vidutiniškai tokią įrangą montuojantis žmogus išleidžia apie 650 eurų", – tikino "Autoekologijos" valdybos pirmininkas. Pasak jo, labiausiai kainą lemia tai, kokio gamintojo dalys pasirenkamos montuojamai įrangai.

Įmonių nedomina

Šiuo metu jau nebemontuojamos anksčiau populiarios II ir III kartos dujų įrangos sistemos, nors yra dar nemažai automobilių, važinėjančių būtent su šiomis dujų įrangomis. Daugiausia šalyje registruota automobilių, kurių amžius apie 13–15 metų, tad senosios kartos įrangos jiems nebetinkamos. Yra galimybė rinktis ir dar tobulesnę V kartos dujų įrangą, tačiau jos kaina yra du kartus didesnė nei IV kartos, todėl ją montuoti nusprendžia tik pavieniai asmenys.

IV kartos dujų sistemose dujų mišinys įpurškiamas tiesiai į cilindrus, kaip ir benzino padavimo sistemoje. Pasak R.Jonaičio dujų įrangą į automobilius daugiausia montuoja privatūs asmenys, kai tokį sprendimą priima įmonė, tai būna dalis jos politikos.

"Lietuvoje įmonės dažniausiai renkasi dyzelinius automobilius. Ypač tos, kurios turi sunkiasvorių transporto priemonių parkus. Dėl lengvesnės degalų apskaitos, perkami ir dyzeliniai lengvieji automobiliai", – tvirtino pašnekovas.

Dujų įrangos montuotojų asociacijos vadovas tvirtino, kad eksploatuodami automobilį su dujų įranga savininkai dažniausiai pamiršta laiku pakeisti kuro filtrus. "Yra privalomi paprasčiausi aptarnavimai, kurie numatyti pagal nuvažiuotą ridą. Laikantis visų priežiūros nurodymų, dujų įranga neturėtų sugesti", – pasakojo R.Jonaitis.

Dujų įranga dažniausiai atsiperka nuvažiavus apie 30 tūkst. km. "Toks skaičiavimas tinkamas vidutinės klasės automobiliui ir, be abejo, labai priklauso nuo vairavimo būdo. Skaičiuojama, kad automobilis sunaudoja 15 proc. daugiau dujų nei benzino", – kalbėjo dujų įrangos specialistas.

Svarbiausia – sandarumas

Paprašytas pakomentuoti praėjusių metų rudenį sostinėje įvykusią nelaimę, kai po avarijos, užsiliepsnojus automobilio dujų įrangai, sudegė trys jaunuoliai, pašnekovas teigė, kad nelaimės priežastimi galėjo tapti netinkamai sumontuota dujų įranga.