Net 7 iš dešimties lietuvių pirktų būstą naujos statybos daugiabutyje. Mažesnės būsto išlaikymo sąnaudos, naujos instaliacijos ir vamzdynai, jaukesnė aplinka šalia namų – pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai rinktųsi butą naujos statybos name. Tokį pasirinkimą rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ir nekilnojamojo turto bei statybos įmonių grupės „Eika“ rugsėjį atlikta apklausa.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, renkantis būstą Lietuvoje, itin atsižvelgiama į buto šildymo tipą.

Mažiausias kainos skirtumas miegamuosiuose rajonuose

Remiantis Domoplius.lt skelbimų duomenimis, šiuo metu mažiausias kainos skirtumas tarp naujos ir senos statybos butų yra sostinės Pašilaičių ir Pilaitės rajonuose. Pašilaičiuose vidutinė vieno kvadratinio metro kaina senos statybos name – 3,8 tūkst., o naujos – 3,9 tūkst. litų. Pilaitėje – atitinkamai 4,3 tūkst. ir 4,4 tūkst. litų.

Arčiau centro esančiuose rajonuose kainų skirtumas didesnis – senamiestyje vienas kvadratinis metras senos statybos name vidutiniškai kainuoja apie 6 tūkst., naujos – 8,8 tūkst. litų, Žvėryne – atitinkamai 5,9 tūkst. ir 7,1 tūkst. litų. Antakalnyje vienas kvadratinis metras senos statybos name kainuoja 2,2 tūkst. litų pigiau, o Naujamiestyje – 1,1 tūkst. litų pigiau nei naujos.

Be mažesnės buto kainos ir patvaresnių pastatų, apklausos dalyviai senos statybos būstą rinktųsi ir dėl didesnio pasirinkimo tam tikrose miesto vietose, pavyzdžiui, Žvėryne ar senamiestyje (47 proc.) ar dėl galimybės gyventi iš karto nusipirkus, t. y. įsigyti visiškai įrengtą butą (29 proc.).

Seną butą rinktųsi tik trečdalis

Beveik trečdalis apklausos dalyvių nurodė, kad rinktųsi senos statybos (iki 2002 m.) būstą, nors didžioji dalis – 75 proc. apklaustųjų – gyvena senos statybos pastatuose. Pagrindinėmis pasirinkimo priežastimis apklausos dalyviai įvardijo mažesnę buto kainą ir patvaresnius pastatus.

E. Narbuntovičiaus teigimu, naujos statybos butų vidutinė kaina Vilniuje siekia apie 4,4 tūkst. litų už kvadratinį metrą ir tai yra tūkstančiu litų, arba beveik trečdaliu, brangiau nei butai senos statybos daugiabučiuose.

„Net 63 proc. apklaustųjų nurodė, jog rinktųsi senos statybos būstą dėl mažesnės kainos. Nors daugelis norėtų persikelti į naujos statybos butą, tačiau kainos skirtumas riboja galimybes. Naujas ekonominės klasės dviejų kambarių butas bent 60–80 tūkst. litų brangesnis už būstą senos statybos name“, – teigia E. Narbuntovičius.

Ieško butų su kambariuose reguliuojamu šildymu

„Mūsų portale atliekamų skelbimų paieškų duomenimis, potencialūs pirkėjai dažniau ieško butų su vadinamuoju „autonominiu“, t. y. su reguliuojamu, šildymu. Tokia sistema paprastai būna naujos statybos namuose. Senos statybos butų ieškantys žmonės taip pat skaičiuoja: nors butai su autonominiu šildymu šiek tiek brangesni, tačiau vėliau tai leis sutaupyti išlaikant būstą“, – sako E. Narbuntovičius.

Domo Dargio, „Eika“ plėtros direktoriaus, teigimu, pagrindiniu naujos statybos butų privalumu net 80 proc. apklaustųjų įvardijo mažesnes eksploatavimo išlaidas.

„Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos mums užduoda pirkėjai – tai šildymo kaina. Dauguma būsto pirkėjų keliasi iš senos statybos butų norėdami ne tik pagerinti savo gyvenimo sąlygas, bet ir sutaupyti. Šildymo kaina analogiško dydžio butuose naujos ir senos statybos namuose skiriasi net iki 5 kartų“, – teigia D. Dargis.

Renkantis būstą naujos statybos name lietuviams mažiausią įtaką daro lankstesnis buto išplanavimas (46 proc. apklaustųjų), daugiau vietos automobiliui pastatyti (37 proc.), galimybė rinktis būstą su daline apdaila (34 proc.) ar draugiškesni kaimynai (25 proc.).

D. Dargis pastebi, kad net 88 proc. 18–24 metų amžiaus asmenų prioritetą teikia naujos statybos butams, todėl ateityje naujų butų paklausa turėtų dar labiau išaugti.