- Tomas Janonis, Grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Renovacijos tempai visoje Lietuvoje vyksta nevienodu greičiu. Ignalina gali pasigirti sparčiai judanti į priekį, o štai Raseinių rajone iki šiol nerenovuotas nei vienas daugiabutis. Portalo vaizdo konferencijoje viešėjęs būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta atskleidžia, kokį pagreitį šalyje įgauna renovacijos procesas.
Visus konferencijos klausimus galite rasti ČIA.
Kodėl Klaipėdoje nuo gyventojų slepiamos renovacijos sąskaitos?
Būsto energijos taupymo agentūros vadovas V. Serbenta, paklaustas, kada atlikus renovaciją ji ir vėl reikalinga, tikino, kad daugiabučiu reikia rūpintis nuolat. Anot jo, daugiabutį prižiūrėti tenka ir iki atnaujinimo, tačiau net ir po kapitalinių darbų jo savininkams nereikėtų sėdėti rankų sudėjus. „Galime teigti, kad pastato priežiūra ir energinio efektyvumo gerinimas yra nepertraukiamas procesas“, - konferencijoje kalbėjo pašnekovas.
Vieno Klaipėdoje renovuojamo daugiabučio, kuriame yra įsikūręs ir konsulatas, gyventojai skundžiasi, kad negaunantys finansinių dokumentų, nes tai esą yra konfidenciali informacija. Tačiau pašnekovas patikino, kad visai nesvarbu, kokiame name begyventumėte ir kokios įstaigos jame įsikūrusios – informaciją gyventojai gauti privalo.
„Norėčiau pasakyti, kad namas būsto savininkams priklauso nuosavybės teise ir visos daromos investicijos ar darbai neturėtų būti slepiami nuo gyventojų. Namo administratorius privalo informuoti apie visus name atliekamus darbus bei jiems tenkančias investicijas“, - teigė pašnekovas, pridūręs, kad tokią informaciją teikti įpareigoja teisės aktai.
Taip pat pateiktas klausimas, ar nevertėtų renovuojant namus pagalvoti apie individualią šilumos suvartojimo apskaitą, kad gyventojams netektų mokėti ne tik už save, bet ir už šilumos netaupančius kaimynus. V. Serbenta tokią priemonę laiko efektyvia. Vis dėlto, ar to reikia, nusprendžia daugiabučio savininkai, svarstydami investicijų projektą.
„Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad gyventojai dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo sprendimus priima savarankiškai. Nei dabar, nei artimiausioje ateityje dėl prievolės įgyvendinti vienokias ar kitokias energiją taupančias priemones nėra svarstoma“, - aiškino vyras.
Miegančių savivaldybių nebaus
Renovuojant daugiabučius visai neblogus rezultatus rodo palyginti nedidelis miestas Ignalina. Ji aplenkia net Lietuvos didmiesčius. Tačiau yra savivaldybių kuriose iki šiol nerenovuotas nei vienas daugiabutis.
Komentuodamas situaciją V. Serbenta tikino, kad, pavyzdžiui, Raseiniuose kol kas nėra įgyvendintas nė vienas daugiabučio pastato atnaujinimo projektas. Nepaisant to, jis aiškino, kad visos savivaldybės pastaruoju metu sujudo ir nusprendė, kokiai daliai daugiabučių artimiausiu metu būtina rekonstrukcija.
„Konkrečiai dėl Raseinių norėčiau pasakyti, kad buvo parengta 12 namų atnaujinimo projektų ir visai neseniai šių projektų įgyvendinimui pritarė visų 12 namų būstų savininkai. Taigi norėčiau pasidžiaugti, kad ir Raseiniuose jau kitais metais bent šių 12 namų gyventojai džiaugsis geresnėmis gyvenimo sąlygomis ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis“, - kalbėjo Būsto energijos taupymo agentūros vadovas.
O gal yra savivaldybių, kurios iš principo nepalaiko renovacijos? Jei taip, galbūt tuomet reikėtų joms taikyti sankcijas, - tokį pasiūlymą pateikė vienas konferenciją stebėjęs skaitytojas. Vis dėlto pašnekovas nemano, kad savivaldybės priešiškai vertina daugiabučių atnaujinimą. Pasak jo, atnaujinimo projektai rengiami pačių savivaldybių iniciatyva, nedarant joms jokio spaudimo.
Savivaldybių sugebėjimais V. Serbenta taip pat nebuvo linkęs abejoti. Jo žodžiais tariant, kai reikia, savivaldybės parodo visai neblogus rezultatus: „Turiu pripažinti, kad savivaldybės ir nori, ir gali rengti ir įgyvendinti tokius projektus. Tai parodė paskutinių kelių mėnesių patirtis, kai savivaldybės per gana trumpą laiką parengė visos eilės daugiabučių pastatų investicijų projektus, parengė energinio efektyvumo didinimo programas ir pradėjo jų įgyvendinimą.“
Ateityje valstybės parama gali mažėti
Pašnekovo žodžiais tariant, šiuo metu neefektyviai energiją vartojančių pastatų gyventojai turi du pasirinkimus: „Arba nieko nedaryti ir gyventi šaltuose ir daug energijos vartojančiuose pastatuose, apmokant dideles sąskaitas už energiją, arba pasirinkti alternatyvą: pritarti pasiūlytam atnaujinimo projektui ir nepatirti papildomų išlaidų bei tuo pačiu gyventi šiltuose ir jaukiuose pastatuose,“ - dėstė V. Serbenta.
Taip pat jis patikino, kad šeimoms, gaunančioms šildymo išlaidų kompensaciją, visos išlaidos už pastato atnaujinimą bus apmokėtos valstybės lėšomis.
Gyventojai svarsto, ar tik daugiabučio renovacijai neteks išleisti paskutinius pinigus ir keltis į gatvę. Tačiau V. Serbenta su tuo nesutinka, teigdamas, kad šiuo metu taikoma palanki valstybės paramos sistema. O tiems, kam renovacija ir dabar atrodo per brangi, jis turi blogą žinią. Anot jo, ateityje valstybės parama gali būti žymiai mažesnė.
„Šiuo metu įgyvendinus projektus yra teikiama 40 proc. valstybės parama, tenkanti investicijoms į energiją taupančias priemones. Taip pat padengiamos visos išlaidos, tenkančios projektų parengimui, projekto įgyvendinimo administravimui bei statybos techninės priežiūros vykdymui.
(...) Sutaupytos energijos lėšos turi padengti į pastato atnaujinimą įdėtas investicijas. Ir tais atvejais, kai dabartinės energijos sąnaudos yra didesnės, gyventojai iš karto po projekto įgyvendinimo net patirtų finansinę naudą“, - renovacijos naują įvardijo Būsto energijos taupymo agentūros vadovas.
Jo teigimu, įgyvendinus energiją taupančias priemones (sienų ir stogų šiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemų sutvarkymas) energijos suvartojimas sovietmečiu statytuose daugiabučiuose vidutiniškai sumažėja 50 proc.
Kitas skaitytojas konferencijoje abejojo, ar teisinga, kad šiltinant sienas visos išlaidos paskirstomos butų savininkams pagal jų valdomo būsto plotą. Tačiau V. Serbenta tikino, kad tokį išlaidų pasiskirstymą lemia šiuo metu galiojantys teisės aktai. Vis dėlto gyventojams nusprendus kitaip, galima surasti ir kitų sprendimų: „Būsto savininko nuosavybė name yra nustatoma pagal jo turimo buto plotą.Tačiau įgyvendinant namo atnaujinimo projektą būsto savininkai visiems sutarus kiekvienam tenkančias investicijas gali pasiskirstyti ir kitaip.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniečiai gyvybe nusprendė nerizikuoti
Griūvantis Panerių g. 15 namas pagaliau bus prikeltas naujam gyvenimui – po pusmečio ginčų gyventojai sutiko gelbėti savo būstą. Darbai bus suskirstyti etapais, o paramą žada ir Aplinkos ministerija, ir Vilniaus savivaldybė. Įtikino daugum...
-
Kurio Lietuvos miesto gyventojai dėl nuosavo būsto turi dirbti daugiausia?
8 metus ir 8 mėnesius. Tiek reikia dirbti vidutinį atlyginimą gaunančiam vilniečiui, kad jis įsigytų standartinį 50 kv. m butą sostinėje. Daugiau negu vilniečiams tenka dirbti tik Palangos ir Druskininkų gyventojams, o palankiausias buto kain...
-
Šilumos sistemų modernizavimui – didesnė ES parama2
Šilumos tiekimo sistemos modernizavimo ir plėtros projektams bus papildomai skirta apie 20,1 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Tokį nutarimą lapkričio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama ...
-
Paraiškų rinkimas asbestinei stogų dangai keisti baigėsi
Praėjusią savaitę baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, informuoja Nacionalinė mokėjim...
-
Išlaidas namui išlaikyti siūloma skaičiuoti ir pagal gyventojų skaičių bute7
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Valerijus Simulikas pristatė siūlymą, kad butų ir kitų patalpų savininkai išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti apmokėtų, tvarka mokesčius, rinkliavas ir kitas ...
-
Sugriežtinta renovuojamų daugiabučių investicinių projektų rengimo tvarka
Pradėjus didelio masto darbus, neišvengiamai kyla nenumatytų rūpesčių. Taip nutiko ir su masine daugiabučių namų renovacija. Tačiau Aplinkos ministerija itin akylai seka visą jos eigą ir skubiai imasi priemonių trikdžiams pašalinti. ...
-
Penktadienis – paskutinė diena sumokėti žemės mokestį3
Apie pusė gyventojų, kuriems iki lapkričio 15 dienos privalu sumokėti žemės mokestį, to dar nepadarė. ...
-
Butų kainos kyla visose Baltijos šalių sostinėse
"Ober-Haus Real Estate Advisors" apskaičiuota 2013 m. spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kilo 6,6 proc., Rygoje ūgtelėjo 0,6 proc., o Vilniuje - 0,3 proc. Teigiamas butų kainų pokytis spalio mėnesį steb...
-
„Lituanica“: padidintas mokestis smogs ir veikliems3
Buvusio fabriko "Lituanica" teritorijos savininkai užtruko derindami didelės apimties detalųjį planą, apimantį ne tik įsigytą sklypą, bet ir miesto viešąsias erdves. Ir – projekto partneris, Kauno savivaldybė, apkrovė verslin...
-
Pigiausiame sostinės rajone butą galima įsigyti iki 20 tūkst. litų2
14 tūkst. litų. Tokia mažiausia sostinėje parduodamo buto kaina. Jis yra Naujoje Vilnioje. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, būtent Naująją Vilnią galima vadinti pigiausiu sostinės rajonu. Ten parduodami dar du butai, kurių kaina neviršij...