- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saulės energijos naudojimas gali padėti sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių kurų, kurie gali būti ne tik brangūs, bet ir pažeidžiami tiekimo sutrikimų. Tai ypač svarbu šalims, kurios yra priklausomos nuo importo ir patiria kainų svyravimus tarptautinėse rinkose. Juk energijos nepriklausomybė ne tik stiprina nacionalinį saugumą, bet ir suteikia stabilumą vietos ekonomikoms, nes mažina riziką, susijusią su iškastinių kurų kainų augimu.
Išmanieji miestai – ateitis
Pagal 2023 metų duomenis, Lietuvoje buvo apie 50 tūkstančių namų ūkių naudojančių saulės elektrines. Per pastaruosius kelerius metus saulės energijos panaudojimas Lietuvoje sparčiai didėja, nes vyriausybė skatino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir teikė įvairias paramos programas. Tai rodo augantį visuomenės poreikį prisijungti prie išmanių sistemų, ypač vertinamos būtent „Reenpro“ saulės elektrinės.
Saulės energija, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis, padeda sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažina anglies dioksido emisijas. Išmanieji miestai įtraukdami saulės energiją į savo energetikos sistemas – prisideda prie kovos su klimato kaita ir pagerina oro kokybę.
Įrengus saulės elektrines apgyvendintose teritorijoje – miestai gali gaminti savo elektros energiją ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių, o tai didina energetinį savarankiškumą ir sumažina energijos tiekimo sutrikimų riziką.
Galiausiai, saulės energijos sistemų diegimas gali sumažinti miesto energijos sąnaudas ir ilgainiui atsipirkti per sutaupytas išlaidas. Be to, tai gali skatinti vietos ekonomikos augimą kuriant darbo vietas saulės energijos sektoriuje ir kitose susijusiose industrijose.
„Reenpro“ saulės elektrinė. Partnerio nuotr.
Miestai formuojami su saulės energija!
Lietuvoje saulės elektrinių skaičius ir naudojimas pastaraisiais metais išaugo. Pagal 2023 metų duomenis:
● Lietuvoje buvo įrengta daugiau nei 60 tūkstančių saulės elektrinių.
● Iš jų didžioji dalis yra mažos namų ūkių sistemos, tačiau taip pat auga ir komercinių bei pramoninių sistemų skaičius.
● Saulės energijos gamybos dalis šalies elektros energijos vartojime yra vis didesnė, tačiau tikslus procentas priklauso nuo metų ir sezoninių veiksnių.
Saulės energija gali būti integruojama į įvairias miesto infrastruktūros dalis, tokias kaip pastatų stogai, parkų apšvietimas ir netgi gatvių baldai. Integracija į miesto planavimą užtikrina, kad saulės plokštės bus naudojamos efektyviai ir estetiškai.
Išmanieji miestai gali naudoti saulės energiją, kad pagerintų pastatų energijos efektyvumą, pavyzdžiui, saulės plokštės gali būti įrengtos ant pastatų stogų, o saulės kolektoriai gali būti naudojami karšto vandens sistemose. Vertinama ir tai, jog saulės energijos sistemų integracija su baterijų saugojimo technologijomis leidžia efektyviau naudoti pagamintą energiją. Juk baterijos gali kaupti energiją dienos metu ir tiekti ją miesto infrastruktūrai naktį arba debesuotomis dienomis.
Energetikos valdymo sistema
Išmaniosios energetikos valdymo sistemos gali optimizuoti saulės energijos naudojimą, dinamiškai valdyti energijos srautus ir prisitaikyti prie miesto energijos poreikių. Tai leidžia efektyviau naudoti vietoje pagamintą energiją ir sumažinti energijos nuostolius. Modernios technologijos taip pat leidžia stebėti saulės energijos sistemas realiuoju laiku, analizuoti energijos gamybą ir vartojimą bei optimizuoti sistemos veikimą.
Partnerio nuotr.
Tai padeda užtikrinti efektyvų energijos panaudojimą ir greitai identifikuoti bei spręsti problemas. Žinoma, išmaniosios technologijos gali automatizuoti energijos balansavimą tarp saulės energijos, tinklo energijos ir saugojimo sprendimų, o tokiu būdu galima maksimaliai išnaudoti saulės energiją ir sumažinti energijos sąnaudas bei priklausomybę nuo išorinių šaltinių.
Naujos technologijos leidžia efektyviau valdyti saulės plokštėms tenkančią dulkių ir šešėlių įtaką, kad būtų užtikrintas maksimalus energijos gamybos efektyvumas. Tai ypač svarbu miesto aplinkoje, kur gali būti daug šešėlių ir teršalų.
Galiausiai, technologinės inovacijos leidžia integruoti saulės energiją į bendro naudojimo infrastruktūrą, pavyzdžiui, miesto transporto stotelėse, viešosiose erdvėse ar automobilių stovėjimo aikštelėse. Saulės energija gali būti naudojama apšvietimui, įkrovimo stotelių maitinimui ir kitoms miesto funkcijoms.
Lietuviai nori gyventi išmaniai
Integruojant saulės energiją į miesto energetikos sistemas gali kilti reguliavimo ir teisinių problemų. Reikia užtikrinti, kad saulės energijos sistemos atitiktų vietinius standartus ir reglamentus bei kad būtų tinkamai integruotos su esama energetikos infrastruktūra.
Nors saulės energija ilgainiui tikrai yra ekonomiškai naudinga – pradiniai įrengimo kaštai gali atrodyti dideli. Miestams gali prireikti rasti finansavimo sprendimus ir subsidijas, kad paskatintų saulės energijos diegimą ir padengtų pradines investicijas.
Kai kurie išmanieji miestai visame pasaulyje jau sėkmingai integravo saulės energiją į miesto infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Barselona naudoja saulės plokštes ant daugelio pastatų stogų ir viešosiose erdvėse, o San Francisco taiko saulės energijos sprendimus, kad sumažintų miesto anglies dioksido emisijas.
Tarptautiniai projektai, tokie kaip „Masdar City“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kuriame saulės energija yra pagrindinis miesto energijos šaltinis, rodo, kaip galima sėkmingai integruoti saulės energiją į didelio masto urbanistinius planus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„LTG Cargo“ suteikti didesni įgaliojimai
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ suteiktas europinis sertifikatas – bendrovė galės techniškai prižiūrėti ne tik lietuviškus, bet ir iš kitų ES šali...
-
Rusiškus atlasus vadina testu Lietuvai
Paaiškėjus, kad viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, Seimo Kultūros komiteto pirminin...
-
Iš Londono skridęs „Wizz Air“ lėktuvas Kauno taip ir nepasiekė
Ketvirtadienį iš Londono skridęs ir Kaune leistis turėjęs oro bendrovės „Wizz Air" lėktuvas Lenkijos oro erdvėje apsisuko ir grįžo atgal. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovo Tado Vasiliausko, orlaivis buvo apgręžtas dėl techn...
-
Hofmanas: turiu suvaldyti šitą krizę
Asociacijai „Riešės bendruomenė“ paprašius Žemės ūkio ministerijos paaiškinti, kodėl uždaromas jos valdomas Riešės žirgynas, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada padaryti viską, kad žirgynas būtų i&s...
-
Pokalbius „Oro navigacijoje“ slapta įrašinėjęs Beliūnas išgirdo galutinį teismo sprendimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai atmetė už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ir pokalbių pasiklausymą nuteisto buvusio „Oro navigacijos“ Saugos ir saugumo departamento vadovo Mariaus Beliūno skundą. ...
-
Beldžiasi į užtrenktas duris: siūlo stabdyti...
Lietuva dar kartą paragino Minską stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo ir antrojo blokų darbą bei išspręsti visas branduolinės saugos problemas. ...
-
„Mega“ fiksavo didžiausius pardavimus ir lankytojų srautus per 19 veiklos metų
2024 m. gruodis Kauno prekybos ir laisvalaikio centrui „Mega“ buvo išskirtinis. Šį mėnesį pardavimai, be „Senukų“ parduotuvės, pasiekė istoriškai didžiausią sumą per visus 19 veiklos metų ir buvo daugiau k...
-
Į skandalus įsivėlusi „BaltCap“ pranešė apie neskelbiamos vertės sandorį
Investicijų bendrovės „BaltCap“ portfelio įmonė „FCR Media“ kartu su Norvegijos internetinės informacijos bei skaitmeninės rinkodaros paslaugų įmone „1881 Group“ ir Vokietijos skaitmeninės žiniasklaidos grupe &bdqu...
-
VMI įspėja vartotojus: ką svarbu žinoti
Dėl planuojamo EDS serverių perkėlimo nuo penktadienio iki sekmadienio vartotojams nebus pasiekiamos VMI sistemos. ...
-
Atskleidė „Swedbank“ 2024 m. priskaičiuoto solidarumo mokesčio sumą
Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos 2024 m. išaugo 5 proc. ir siekė 803 mln. eurų, praneša bankas. Finansų institucija informuoja, kad 2024 m. pabaigoje jos grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos sudarė a...