Kaip skelbia Lietuvos geležinkelių įmonių asociacija (LGĮA), Lietuvos geležinkelio paslaugų bendrovė „LGC Cargo“ 2017 m. pabaigoje gavo licenciją gabenti krovinius Lietuvoje - įmonė planavo vežti krovinius iš NVS į ES šalis, taip pat vykdyti vietinius vežimus Lietuvoje.

Vis dėlto bendrovei vykdyti šią veiklą Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) leidimo nesuteikė.

„Mūsų nuomone, tokiais Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmais yra ribojama konkurencija. Kadangi jau tiek laiko viena bendrovė negali imtis krovinių gabenimo veiklos Lietuvoje, nors tai nėra draudžiama ar ribojama įstatymais, esame priversti prašyti pagalbos EK“, - teigė LGĮA direktorius Tomas Keršis.

Bendrovė EK apskundė 4 Lietuvos institucijas: Susisiekimo ministeriją, jai pavaldžią Lietuvos transporto saugos administraciją, geležinkelių infrastruktūros valdytoją „Lietuvos geležinkelius“, rinkos reguliuotoją Ryšių reguliavimo tarnybą.

Pagrindinė skundo esmė, kad buvo 8 mėnesius vilkinamos derybos su infrastruktūros valdytoju.

„Pagrindinė skundo esmė, kad buvo 8 mėnesius vilkinamos derybos su infrastruktūros valdytoju. Iš kitos pusės, Transporto saugos administracijos veiksmai ir perdėti, nepagrįsti reikalavimai lėmė, kad įmonei „LGC Cargo“ nebuvo suteikti infrastruktūros pajėgumai“, - žurnalistams sakė T. Keršis.

Jo teigimu, bendrovė nuolat teikė skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, tačiau jie esą buvo nagrinėjami vangiai.

„Eilėje Lietuvos teisės aktų jau yra numatyta, kad visada prioritetą turi įmonė, kuri veža daugiau. Kadangi turime Lietuvoje monopolį, visą laiką daugiau veš „Lietuvos geležinkeliai“. Skundžiame ir Ryšių reguliavimo tarnybos abejingumą. Jai pateikti skundai nuo rugpjūčio mėnesio yra labai vangiai nagrinėjami. Paskutinis skundo punktas - „Lietuvos geležinkelių“ naudojamas kryžminis subsidijavimas. Pajamomis, kurias gauna iš tranzito, jie gali dotuoti kitus pervežimus, o kiti vežėjai tokių sąlygų neturi“, - teigė T. Keršis.

Pasak jo, susidaro įspūdis, kad naujokams galima gabenti krovinius tik ten, kur jų iš viso nėra, - Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymima, kad 39 proc. „Lietuvos geležinkelių“ užsakytų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nepanaudojama.

„Rinkoje nėra konkurencijos, todėl infrastruktūra panaudojama neefektyviai. (...) Visi pajėgumai Klaipėdos ir kitomis pagrindinėmis kryptimis oficialiai paskelbti perpildytais, pirmenybę turi tas, kas veža daugiau. Kitaip tariant, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, - įsitikinęs T. Keršis.

T. Keršio teigimu, sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra pasirašyta gruodį.

ELTA kreipėsi dėl komentaro į Susisiekimo ministeriją, tačiau jo dar nesulaukė.

Atsiriboja nuo teiginių apie paramą

Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonės „LGC Cargo“ stebėtojų tarybos pirmininkui, buvusiam Latvijos susisiekimo ministrui Ainarui Šleseriui pareiškus, kad Lietuvos premjeras yra vienintelis politikas Lietuvoje, remiantis „LGC Cargo“ pastangas gauti leidimą vežti krovinius per Lietuvą, Saulius Skvernelis kategoriškai atsiribojo nuo tokio pareiškimo. 

„Premjeras kategoriškai atsiriboja nuo tokių teiginių. Nei jis turėjo kokių nors kontaktų su šia įmone ar jos vadovybe, nei tuo labiau siuntė kažkokius teigiamus signalus“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

A. Šleseris ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pareiškė, kad S. Skvernelis yra vienintelis politikas Lietuvoje, remiantis „LGC Cargo“.

„Skvernelis yra vienintelis, kuris mus remia. Ir jis tikrai nori pokyčių šioje situacijoje ir mes taip pat remsime jo pastangas“, – teigė A. Šleseris.

BNS surinkti duomenys rodo, kad „LGC Cargo“ per savo akcininkę Latvijoje „Baltic Transit Service“ yra susijusi su „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD).