- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paklausos augimo tempai, kokius pastaraisiais metais Lietuvoje demonstruoja nealkoholinis alus ir jo kokteiliai, stebina net pačius aludarius. Jau pernai tokių gėrimų paklausos augimas buvo skaičiuojamas kartais, bet lubos dar toli gražu nepasiektos – šįmet augimas tęsiasi. Ir nors šioje rinkoje stengiasi įsitvirtinti didieji gamintojai, savo nišą rado ir smulkieji aludariai, siūlantys originalios receptūros nealkoholinius gėrimus.
„Pirmąjį šių metų pusmetį vien „Maximos“ prekybos tinkle nealkoholinio alaus ir jo gėrimų nupirkta 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Atsižvelgdami į didžiuliais tempais augančią paklausą, plečiame ir šių prekių asortimentą: praėjusiais metais mūsų prekybos tinkle buvo galima rinktis iš 49 nealkoholinio alaus ir jo kokteilių rūšių, šiandien jų jau turime 62. Pusę jų sudaro Lietuvos gamintojų produkcija, o kadangi žmonės mėgsta išbandyti naujoves, net smulkieji aludariai siūlo bent po kelias rūšis nealkoholinio alaus“, – pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. Ji priduria, kad iš 19 šiais metais pristatytų naujų nealkoholinio alaus rūšių net 13 yra Lietuvos gamintojų pristatytos naujienos.
Keičiasi alaus kultūra
Europos aludarius vienijančios organizacijos „Brewers of Europe“ duomenimis, nealkoholiniam ir silpnam alui tenka apie 6 proc. visos Europos alaus rinkos. Panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje, o pastaraisiais metais sparčiai augantį jo populiarumą lemia ne tik kintantys žmonių įpročiai bei sveikesnių produktų paklausa, bet ir tobulėjančios technologijos, leidžiančios aludariams pagaminti kokybišką, įvairių skonių nealkoholinį alų.
V. Drulienės teigimu, tai rodo augančią alaus kultūrą Lietuvoje: žmonėms svarbiau ne alkoholio koncentracija, o gėrimo skonis. Be to, didėja žmonių sąmoningumas ir atsakomybė, nealkoholinis alus neapriboja šiuolaikiškų, aktyviai gyvenančių žmonių laisvalaikio.
Analizuojant perkamiausius produktus, „Maximoje“ populiariausi išlieka didžiųjų gamintojų siūlomi nealkoholiniai gėrimai. Visgi sparčius augimo tempus demonstruoja ir smulkiųjų aludarių siūlomi nealkoholiniai gėrimai.
Aludarių krašte gimsta neįprasti skoniai
Aludarių krašte, Biržuose, įsikūrusi „Rinkuškių“ alaus darykla neseniai pristatė ir keletą šios srities naujovių: tai vynuogių ir agurkų skonio nealkoholiniai alaus kokteiliai.
Įmonės rinkodaros vadovas Eligijus Čygas teigia, kad idėja gaminti nealkoholinį alų įmonės vadovų galvose kirbėjo jau seniai. Ir šis sprendimas visiškai pasiteisino: šiuo metu nealkoholinis alus ir jo kokteiliai sudaro net 7 proc. visų bendrovės pardavimų.
Įmonės gamybos vadovė Vaida Narkevičienė pastebi, kad įprasto ir nealkoholinio alaus gamybos pradžia yra identiška, bet skiriasi gėrimo rauginimo ir brandinimo procesai: „Nealkoholinis alus rauginamas žemesnėje temperatūroje, mielėms neleidžiama išskirti daug etilo alkoholio. Procesas trunka iki keturių dienų. Tuomet mielės atskiriamos, nealkoholinis alus filtruojamas. Bet kokio alaus gamyba yra savita, nealkoholinio alaus atveju sudėtingesnis yra rauginimas.“
Šventieji varžosi dėl aludarių globos
Tarptautinė aludarių diena pasaulyje švenčiama liepos 18-ąją, per šv. Arnoldo vardadienį.
Šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, į šį titulą taikosi ir daugiau šventųjų: šv. Matas, šv. Augustinas iš Hipo, šv. Lukas gydytojas, šv. Armandas ir net šv. Nikolas (Kalėdų Senelis), mat jie prieš tapdami apaštalais buvo smuklininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Telia Lietuva“: atkurtas ryšys kabeliu tarp Švedijos ir Lietuvos
Prieš beveik dvi savaites Baltijos jūroje nutrūkus vienam iš trijų ryšio kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos, Švedijos telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ryšio srautai juo atkurti. ...
-
Išriedėjo šventėms papuošti traukiniai
Lapkričio 28 d. Kalėdoms papuošti traukiniai jau išvyksta į Klaipėdą ir Mockavą, lapkričio 29 d. papuoštas traukinys kalėdinę nuotaiką kurs keleiviams, vykstantiems ir į Rygą. Jau ketvirtus metus prie traukinių dekoravimo trad...
-
Nuolaidų ir dovanų dienos „Megoje“ – jau lapkričio 29–30 d.
Juodojo penktadienio (angl. Black Friday) išpardavimai jau spėjo tapti viena laukiamiausių prekybos švenčių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – per paskutinį lapkričio penktadienį vykstantį išpardavimą prekybininkai linkę ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ pasirašys dvi sutartis1
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...
-
Bankrutuojanti viena „101 kepyklėlės“ valdytojų „Juviga“ atleidžia visus darbuotojus4
Bankrutuojanti viena „101 kepyklėlės“ tinklo valdytojų – įmonė „Juviga“ atleidžia visus darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. ...
-
Gyventojams svarbiausias būsto tvarumo aspektas – žaliosios erdvės: jas vertina 7 iš 106
Šiandien daugelis gyventojų nori gyventi ne tik patogiame ir kokybiškai įrengtame, bet ir tvariame būste. Tiesa, būsto ir miesto tvarumo suvokimas neretai skiriasi, tačiau daugeliui Lietuvos didmiesčių gyventojų pirmiausiai asocijuojasi s...
-
NASA kosmoso sveikatos priežiūros inovacijų programoje dirbs su lietuvių „Delta Biosciences“
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ yra pirmoji kompanija Europoje, atrinkta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas. ...
-
„Achemos“ profsąjunga vėl bandys derėtis dėl didesnių atlyginimų3
„Achemos grupės“ valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojams 2022 metais nepavykus su darbdaviu pasirašyti dvejų metų kolektyvinės sutarties bei dėl to trumpai streikavus, įmonės darbuotojai inicij...
-
I. Trinkūnaitė: žala padaryta ne tik „Foxpay“, bet ir „iSun Lithuania“ kompetencijų centrui3
Praeitą savaitę Lietuvos bankui (LB) pranešus apie įmonei „Foxpay“ panaikinamą licenciją, šios įmonės savininkė Ieva Trinkūnaitė teigia, kad toks sprendimas padarė nepataisomą žalą ne tik minėtai finansinių technologij...
-
„Litgrid“, Latvijos ir Estijos operatorės pasirašė sistemos valdymo sutartį
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorės pasirašė Baltijos sistemos regiono valdymo sutartį, nustatančią jų teises ir pareigas kitų metų vasarį sinchronizavus tinklus su kontinentine Europa. ...