„2024 metų rezultatai įrodo, kad Lietuvos oro uostai lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių ir užtikrina tvarų augimą, net ir reikšmingai pasikeitus skrydžių geografijai. Šiandien visos kryptys yra perorientuotos į Vakarus, Šiaurę ir Pietus, o keleivių srautai rodo, kad sprendimai pasiteisino. Išlaikoma aiški tolesnė strateginė Lietuvos oro uostų plėtra bei didinamas indėlis į šalies ekonomiką. Tuo pačiu jau planuojame ir 2025 metų srautus, kurie turėtų dar labiau paaugti - visame tinkle kitąmet bendrai turėtume fiksuoti apie 6,85 mln. keleivių“, – sako LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus.

Pasak jo, vienas iš  svarbių praėjusių metų pasiekimų – maršrutų skaičius tarp Lietuvos oro uostų ir didžiųjų Vokietijos miestų, kuris pernai išaugo net iki dešimties ir svariai prisidėjo prie keleivių srautų augimo bei mūsų šalies pasiekiamumo. Iš viso keleivių srautai tarp Lietuvos ir Vokietijos pernai išaugo daugiau negu penktadaliu.

Šiandien visos kryptys yra perorientuotos į Vakarus, Šiaurę ir Pietus, o keleivių srautai rodo, kad sprendimai pasiteisino.

Pabrėžiama, kad praėjusiais metais iš esmės aktyviausiai augo būtent tradicinių (angl. „legacy”) oro bendrovių veiklos apimtys LTOU tinkle.

Subalansuotas augimas pernai buvo pasiektas visuose trijuose oro uostuose: lyginant su 2023 m. Vilniaus oro uoste keleivių skaičius išaugo 9 proc. iki 4,8 mln., Kauno oro uoste – beveik 10 proc. iki 1,4 mln., o Palangos oro uoste fiksuotas net 23 proc. augimas – iki 378 tūkst. keleivių.

S. Bartkaus teigimu, nuoseklų augimą lėmė keletas esminių veiksnių. Visų pirma, pasiūlą formavo didėjantis poreikis keliauti tiek globaliai, tiek Europoje ir Lietuvoje. Antra, naujas bendradarbiavimo galimybes ir veiklos plėtrą Lietuvoje atvėrė pagerėjusi didžiųjų oro bendrovių finansinė padėtis. Trečia, prie augimą aktyviai palaikė ir nauji oro vežėjai bei maršrutai, taip pat sėkmingai įgyvendinti nauji skatinimo modeliai, įskaitant rizikos pasidalinimo modelį.

Aptarnauta beveik 57 tūkst. skrydžių

Lietuvos oro uostų duomenimis, skrydžių srautas 2024 m. buvo 7 proc. didesnis negu 2023 metais. Per 2024 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 56,8 tūkst. skrydžių, kai 2023 m. šis skaičius siekė per 53 tūkstančius.

Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 41 tūkstantis (6 proc. daugiau negu 2023 m.). Palyginti, užpernai čia aptarnauta 38,6 tūkst. skrydžių. Kauno oro vartai aptarnavo beveik 11,5 tūkst. skrydžių – 7 proc. daugiau negu 2023 metais. Palangos oro uostas pasiekė dviženklį, daugiau kaip 15 proc., skrydžių srauto augimą – aptarnauta 4,3 tūkst. skrydžių.

Reikšmingai augo ir krovinių pervežimas: 2024 m. Lietuvos oro uostai pervežė daugiau nei 22 tūkst. tonų krovinių – beveik 10 proc. daugiau nei 2023 metais. Didžiausias augimas (tonomis) fiksuotas Vilniaus oro uoste, kur krovinių kiekis išaugo iki 16,3 tūkst. tonų. Kauno oro uostas taip pat demonstravo teigiamą dinamiką – čia pervežta 5,2 tūkst. tonų krovinių. Lyginant su ankstesniais metais, ypač reikšmingai krovinių apimtys išaugo ir Palangos oro uoste, per kurį gabenta 472 tonų krovinių – 44 proc. daugiau negu 2023 metais.