- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Planai per metus pagaminti 365 lietuviškus elektrinius autobusus komplikuojasi. Pažangaus projekto vystytojai įtaria, kad prieš juos veikiama piktavališkai.
Lygino su „Tesla“
Lietuviško autobuso „Dancer“ kelias atrodė teikiantis daug vilčių. Buvo pabrėžiama, kad elektriniai lietuviški autobusai kai kuriomis savybėmis lenkia analogiškus „Tesla“ modelius: pavyzdžiui, baterijos įkraunamos keturis kartus sparčiau, pats autobusas gerokai lengvesnis, tad sunaudoja mažiau energijos.
Autobusus sukūrusi ir serijinę gamybą planuojanti bendrovė „Vėjo projektai“ sudarė perspektyvias sutartis. Pasirašyti ketinimų protokolai dėl 71 autobuso „Danser“ pirkimo Lietuvoje, Italijoje ir Vokietijoje. Taip įgyvendinamas siekis įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje ir varžytis tiek su Europos, tiek su Kinijos gamintojais.
Šalia eksperimentinės elektrinių autobusų laboratorijos parengta teritorija statyti ateities gamyklai, kuri leistų surinkti po du ar daugiau autobusų per dieną, arba daugiau kaip 500 per metus.
Nenumatytos aplinkybės
Prieš kelerius metus netikėtai atsirado bendrovės veiklą keičiančių nenumatytų aplinkybių.
„Kai išleidome į gatves pirmuosius autobusus, prasidėjo karantinas. Koronaviruso krizė atėjo su visomis pasekmėmis ir tai sujaukė mūsų planą, nes viešasis transportas sustingo. Nors pritrauktas investicijas skaičiuojame milijonais, dalis investuotojų dėl COVID-19 jas atidėjo.
Neturėjome pakankamai rezervo, pandemijai niekas nesiruošė. Bandėme Vyriausybei įrodyti, kad mums reikalinga pagalba kaip besivystantiems, bet jie mūsų neišgirdo“, – „Kauno dienai“ sakė „Vėjo projektų“ generalinis direktorius Alvydas Naujėkas.
Svarbus sprendimas
Sprendžiant atsiradusius iššūkius, „Vėjo projektai“ pasiryžo bendrovės restruktūrizavimui.
Teismas anksčiau šiemet leido restruktūrizuoti „Vėjo projektų“ veiklą. Argumentai už restruktūrizaciją – bendrovės turtas viršija įsipareigojimus, o apyvartinių lėšų trūkumą išspręs pritraukiamas papildomas finansavimas. „Vėjo projektai“ teismui nurodė, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra nuolatiniai, įsisenėję ar kritiniai, o įsipareigojimai neviršija turto vertės.
Savininkai ir vadovas mato perspektyvų veiklą išsaugoti ir ją tęsti. Įmonė nurodė, kad vasario pabaigoje jau turėjo turto, verto 22 367 028 eurų, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 16 120 458 eurus.
Pasiektas susitarimas
Reikšmingesnių pajamų planuojama gauti jau 2025 m. Dabar „Vėjo projektų“ veikla faktiškai yra finansuojama skolinantis iš akcininkų – iki šiol gauta 7 mln. eurų investicijų. Anot įmonės, esminė kilusių finansinių sunkumų priežastis – „neplanuoti eilinio finansavimo raundo pritraukimo trikdžiai“: užsitęsus deryboms 2023 m., planuotos pritraukti lėšos nebuvo gautos.
Bendrovė įsitikinusi, kad visi minėti sunkumai gali būti įveikti taikant restruktūrizavimo procesą. Juolab kad pasiektas susitarimas su akcininkais dėl „gyvybiškai svarbaus tarpinio finansavimo artimiausiam veiklos laikotarpiui“ – 4,31 mln. eurų. Nuo 2024 m. kovo jau gauta 1,26 mln. eurų. Tarpinio finansavimo (paskolų) sutartyse numatoma galimybė paskolų davėjams konvertuoti suteiktas paskolas su priskaičiuotomis palūkanomis į „Vėjo projektų“ akcijas. O su restruktūrizavimu jau šioje proceso stadijoje esą sutinka 3 026 455,9 euro sumos reikalavimus turintys kreditoriai.
Įmonė taip pat nurodė, kad ilgalaikėje perspektyvoje siekia Klaipėdoje sukurti „Dancer“ surinkimo gamybinę bazę ir pastatyti ličio jonų baterijų modulių surinkimo gamyklą.
Įžvelgia piktavališkumą
Tačiau restruktūrizavimo planai susidūrė su netikėtomis, kaip įtariama, piktavališkomis kliūtimis, kurias kelia investicinio fondo „NuCapital“ veikla.
„Vėjo projektų“ atstovų nuomone, „NuCapital“ veikla siekiama trukdyti pritraukti naujas investicijas, perimti „Dancer“ kuriančios bendrovės turtą ir galbūt sužlugdyti bendrovės veiklą.
Pasak A. Naujėko, taip pat pasiekia žinios, kad yra bandoma supirkti kitų kreditorių skolas, o tokios veiklos investiciniai fondai paprastai nevykdo. „Tai gali reikšti, kad priešiškas investuotojas ieško būdų toliau kišti pagalius į ratus naujoms investicijoms. Jei ieškinius keliančio investuotojo skolos grąžinimo terminas nesuėjęs, tai gali reikšti, kad pretenzijas būtų bandoma stiprinti papildomomis pretenzijomis. Jei taip elgiamasi, vertinčiau, kad institucinis investuotojas iš tiesų veiktų skolų išmušinėtojo priemonėmis“, – sako jis.
Bendradarbiavimas su investiciniu fondu „NuCapital“ prasidėjo 2022 m. liepą, kai fondas „Vėjo projektams“ paskolino 1,8 mln. eurų. Taip buvo refinansuota Šiaulių banko paskola. Paskola suteikta iki 2025 m. liepos mėnesio, jos laidavimui buvo įkeista gamykla (pastatas ir gamybos priemonės, kurių vertė – 2,5 mln. eurų).
Restruktūrizavimo administratorius „Klaipėdos administratorių biuras“ vadovaujantis partneris Tomas Malinauskas „Kauno dieną“ informavo, kad 2024 m. kovą vienas iš „Vėjo projektų“ kreditorių Virginijus Gervė, kuriam laiku negrąžinta paskola, inicijavo bankroto bylą. Teismas bankroto bylą 2024 m. birželį perkvalifikavo į restruktūrizaciją.
„NuCapital“ perėmė dalį
V. Gervės paskolos, nes jų suteiktos paskolos grąžinimo terminai dar nebuvo suėję (nesuėję ir dabar, vertinant pagal tai, kad paskolos grąžinimo terminas – tik 2025 m. liepą), siekiant įgauti neteisėtą teisę skųsti bet kokius „Vėjo projektų“ siekius sėkmingai įvykdyti restruktūrizavimo procesą.
Atrodytų, kad institucinis, savo reputaciją vertinantis fondas turėtų vadovautis aukštais moralės principais ir ieškoti priemonių kaip padėti, imasi 90-ųjų metodų ir priemonių“, – sakė
T. Malinauskas. Pasak jo, pagrindinis tokio veiklos trukdymo rezultatas yra kliūtys ateiti naujam investuotojui. „Dancer“ autobusus investuotojai vertina kaip patrauklią investiciją ir nesinori, kad teisinės poveikio priemonės taptų sabotažo, o ne kūrimo įrankiu.
Skundų lavina
T. Malinauskas apgailestavo, kad „NuCapital “ pradėjo skųsti ir toliau skundžia visas teismo priimtas nutartis.
„Esant menkiausiai galimybei rašo skundus įvairioms institucijoms, kad pasiektų bankrotą ir sutrukdytų restruktūrizacijos procesą. Atrodytų, kas čia tokio ypatingo, jei nutartis klaidinga, ją skundi. Deja, viskas kiek kitaip. Kaip antai, ima ir apskundžia vieno iš kreditoriaus reikalavimą, neva paskolą suteikęs asmuo ir šiuo metu tvirtinamas yra skirtingi juridiniai asmenys. Nors realybėje tai vienas ir tas pats kreditorius, tas pats kodas, tik eigoje pakeitė pavadinimą. Tebūnie suklydo ir netyčiomis apskundė, deja ne, nors ir susipažįsta su visa bylos medžiaga, skundžia toliau. Paklausit, kodėl? Tam, kad eliminuotų iš balsavimo visus jam neparankius kreditorius ir susirinkime galėtų būti vienvaldis dalyvis. Kuo tai ne 90-ųjų metodai, kai užkardai kitų įmonės dalyvių teises ir tada darai ką nori?“ – svarstė T. Malinauskas.
Jis akcentavo, kad skundžiami ne tik „Vėjo projektai“, bet ir kiti restruktūrizacija suinteresuoti kreditoriai.
„Situaciją bandyta išspręsti derybomis, siekta įtikinti ir „NuCapital“ valdytojus ir jiems atstovaujančią advokatų kontorą išspręsti reikalus tinkamai, nenukenčiant jų investicijoms, tačiau kreditorių agresyvumas tik didėja. Iš viešai teismų sistemoje matomų pradėtų „NuCapital“ vardu bylų, „Vėjo projektų“ atžvilgiu matyti kelios dešimtys, nekalbant apie skundus visoms kitoms instancijoms. Skaitant visą šią istoriją kyla klausimas, kas esminis šios situacijos kurstytojas – „NuCapital“ ar jiems atstovaujanti advokatų kontora ZETA LAW, – sakė restruktūrizavimo administratorius.
T. Malinausko įsitikinimu, „NuCapital“ veikla siekiant trumpalaikės naudos turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir kelia riziką, kad inovatyvus projektas bus sužlugdytas.
Apibūdino žalą
„NuCapital“ atstovai teigia, kad kalbos apie specialų „Vėjo projektų“ žlugdymą yra laužtos iš piršto, o fondas siekia tik atgauti pinigus.
„Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, „NuCapital“ neturi jokių piktavališkų kėslų „Vėjo projektų“ atžvilgiu. Nė vienas teismas, nagrinėdamas „NuCapital“ prašymus ir skundus nekonstatavo, kad „NuCapital“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad „NuCapital“ teisėtas interesas atgauti paskolintus pinigus kertasi su „Vėjo projektų“ interesu išvengti pradelstos paskolos „NuCapital“ grąžinimo dar bent ketverius metus, pasitelkus restruktūrizavimą, nereiškia, kad „NuCapital“ siekia žlugdyti „Vėjo projektų“ veiklą. Gi nė vienas kreditorius, siekiantis išieškoti skolą iš skolininko, nelaikomas žlugdančiu skolininką, jeigu reikalauja to, kas jam teisėtai priklauso, ir tiesiog naudojasi konstitucine teise į teisminę gynybą, jei skolininkas vengia atsiskaityti geruoju“, – komentavo „NuCapital“ valdybos narys Simas Jurgionis.
Bendrovės „Vėjo projektai“ generalinio vadovo A. Naujėko įsitikinimu, bandymai modernių autobusų gamintojus įstumti į konfrontacijos lauką žaloja ir žlugdo pažangaus projekto vystymo galimybes.
Pasak A. Naujėko, ne susitarimo, bet priežasčių konfrontacijai ieškanti „NuCapital“ veikla neatitinka atsakingam verslui visuomenės keliamų reikalavimų.
„Neleidžia gauti laukiamų papildomų investicijų, kadangi finansuotojams reikalingas visų kreditorių sutarimas dėl papildomo finansavimo. Neleidžia įgyvendinti teismo patvirtinto restruktūrizacijos plano. Neleidžia vykdyti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2024 m. birželį sudarytos stambaus projekto investicijų sutarties.
Gali būti, kad priešiški kreditoriai tokia savo veikla siekia trumpalaikio ir grobuoniško finansinio tikslo – sužlugdant bendrovę perimti 2,5 mln. vertės bendrovės turtą, nors jų suteikta paskola nėra nei pradelsta, nei atitinka įkeisto turto vertės“, – pabrėžė „Vėjo projektų“ vadovas.
Investicinio fondo „NuCapital“ reikalavimu, pateikiame pilną fondo komentarą.
– Dėl kokių priežasčių siekiate, kad „Vėjo projektams“ nebūtų leidžiama įgyvendinti restruktūrizacijos, bet siekiate įmonės bankroto?
– 2023 m. sausio 19 d. „NuCapital“ ir RUAB „Vėjo projektai“ sudarė paskolos sutartį, kuria RUAB „Vėjo projektai“ pasiskolino iš „NuCapital“ 1,8 mln. eurų sumą, be kita ko, savo įsteigtos įmonės – UAB „Elektrinio transporto sistemos“ kredito sutarties su vienu iš Lietuvos banku refinansavimui.
RUAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimai pagal paskolos sutartį buvo užtikrinti UAB „Elektrinio transporto sistemos“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimą ir fizinių asmenų laidavimą.
2024 m. balandį „NuCapital“ atsitiktinai tapo žinoma, kad su jo skolininku RUAB „Vėjo projektai“ susijusi UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, būdama RUAB „Vėjo projektai“ kreditore, pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismas 2024 balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-440-777/2024 iškėlė UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą.
Toks restruktūrizavimo bylos iškėlimo modelis, pasirinkus ją kelti ne pačiai RUAB „Vėjo projektai“, o per savo kreditorių, leido RUAB „Vėjo projektai“ apeiti LR Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytą pareigą informuoti visus savo kreditorius apie ketinimą restruktūrizuotis, dėl to nei „NuCapital“, nei kiti įmonės kreditoriai apie siekiamą pradėti restruktūrizavimo procesą nebuvo informuoti ir negalėjo pareikšti savo pozicijos šiuo klausimu. Pavyzdžiui, netgi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie LR finansų ministerijos, nesėkmingai bandė įstoti į prasidėjusį RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procesą, tačiau teismas netenkino jos prašymo dėl įstojimo į bylą ir liepė laukti, kol ji bus patvirtinta kaip RUAB „Vėjo projektai“ kreditorė. „NuCapital“ nuomone, tokia restruktūrizavimo proceso pradėjimo taktika buvo pasirinkta sąmoningai, kad restruktūrizavimo byloje dalyvautų kuo mažiau kreditorių, kurie galėtų aktyviai reikšti savo poziciją ir taip kliudyti RUAB „Vėjo projektai“ siekti savo tikslo – užšaldyti savo skolas kreditoriams ketveriems metams.
„NuCapital“ per itin trumpą laiką teko susipažinti su RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo plano projektu ir skųsti minėtą 2024 m. balandžio 5 d. nutartį, nurodant, kad RUAB „Vėjo projektai“ nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jos restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės gali būti realiai įgyvendinamos ir padės bendrovei išlipti iš daugybę metų trunkančio nuostolių liūno. Bendrovė restruktūrizavimo plane nenumatė jokių veiksmingų savo veiklos ekonominių, techninių ir organizacinių pakeitimų, kurie leistų manyti, kad jos veikla per ketverių metų restruktūrizavimo laikotarpį taps pelninga.
RUAB „Vėjo projektai“ „sėkmingo“ restruktūrizavimo vizija – pritraukti papildomų investicijų, kitaip tariant prisiimti papildomų skolų, kai žadamų pagaminti elektrinių autobusų gamyba ilgus metus akivaizdžiai nepajuda iš mirties taško, dėl to kaltinant tai karą Ukrainoje, tai sudedamųjų dalių ir medžiagų gamintojo bankrotą, tai dar kokias nors aplinkybes, kurių realumo nei kreditoriai, nei teismas net negali patikrinti.
RUAB „Vėjo projektai“ iki 2023 m. birželio 17 d. turėjo pagaminti ir pateikti dešimties metų nuomos terminui UAB „Klaipėdos paslaugos“ (buvusiam Klaipėdos autobusų parkui) dešimt e. autobusų pagal viešuoju pirkimu laimėtą sutartį. Terminas e. autobusų pateikimui buvo pratęstas jau tris kartus iki 2024 m. gruodžio 31 d., o šiuo metu RUAB „Vėjo projektai“ savo naujausiame restruktūrizavimo plano projekte jau kalba apie tai, kad e. autobusai galimai bus pagaminti tik 2025 m. trečią ketvirtį.
Sėkmingo restruktūrizavimo esmė yra bendrovės gebėjimas persitvarkyti savo veiklą taip, kad per ketverių metų laikotarpį jos veikla taptų tiek pelninga, kad iš jos būtų galima vykdyti kasdienę veiklą ir dar atsiskaitinėti kreditoriams, kuriems įsipareigojimų vykdymas yra išdėstytas restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais ketverių metų laikotarpiui. Aptariamu atveju RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo planu siekiama atsiskaitymą su daugiau kaip 16 mln. eurų vertės reikalavimus turinčiais kreditoriais nukelti į ketvirtų restruktūrizavimo metų pabaigą, o per visą ketverių metų laikotarpį, prisiskolinus papildomų lėšų, bandyti paleisti masinę e. autobusų gamybą. Tačiau, kaip minėta, RUAB „Vėjo projektai“ per daugiau kaip pusantrų metų laikotarpį nesugeba pagaminti net dešimties e. autobusų UAB „Klaipėdos paslaugos“ (vis tęsdami sutarties įvykdymo terminus) ir kas mėnesį generuoja vis papildomą nuostolį.
Pagal gruodį į restruktūrizavimo bylą pateiktą atnaujintą restruktūrizavimo plano projektą, RUAB „Vėjo projektai“ vien per 2024 m. sugeneruos apytiksliai 1 mln. eurų papildomų nuostolių, kai pagal plane nurodytus duomenis bendrovė 2024 m. rugsėjo savo banko sąskaitose teturėjo vos 350 eurų.
„NuCapital“ restruktūrizavimo byloje laikosi pozicijos, kad RUAB „Vėjo projektai“ pagal jos pačios bylai teikiamus dokumentus yra akivaizdžiai nemoki tiek pagal jos finansinės atskaitomybės dokumentus, tiek pagal tai, kad ji nuo 2019 m. veikia nuostolingai ir tik augina skolas kreditoriams, pati neturėdama jokio realaus ir likvidaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Kuo ilgiau RUAB „Vėjo projektai“ nebus keliama bankroto byla, tuo daugiau išaugs jos skolos kreditoriams, kurias išmokėti bendrovė neturės pakankamai turto. RUAB „Vėjo projektai“ net nesugeba laiku apmokėti einamųjų skolų VMI ir „Sodrai“ – tai matosi iš viešai skelbiamų www.rekvizitai.lt duomenų. VMI yra informavusi restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą, kad bendrovė net nedeklaruoja mokesčių, kas iš esmės reiškia, kad ji tyčia neišmoka savo darbuotojams algų, kad neatsirastų naujų mokestinių prievolių, kurioms padengti nėra pinigų.
Taigi savalaikis RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas, akivaizdžiai matant, kad bendrovė per 2024 m. nesurado investuotojų, kurie perimtų bendrovės valdymą į savo rankas, atliktų kardinalius pokyčius jos valdyme ir veiklos organizavime, vietoje to tiesiog tęsiant nuostolingą veiklą, yra vienintelis būdas nutraukti RUAB „Vėjo projektai“ skolų kreditoriams auginimą.
– Ar „NuCapital“ yra suinteresuota, kad „Vėjo projektų“ tikslas gaminti lietuviškus e. autobusus būtų įgyvendintas? Kodėl?
– „NuCapital“ suinteresuotas, kad jo skolininkas RUAB „Vėjo projektai“ gamintų lietuviškus e. autobusus, tačiau ši veikla negali būti vykdoma darant tiesioginę žalą RUAB „Vėjo projektai“ kreditoriams (įskaitant „NuCapital“), kurių skolas siekiama tiesiog užšaldyti ketveriems metams restruktūrizavimo procesu ir nepateikiant jokių realių įrodymų, kad įmonė po ketverių metų sugebės ne tik veikti pelningai, bet ir išmokėti visiems kreditoriams daugiau kaip 16 mln. eurų skolas.
Atsižvelgiant į tai, kad esami įmonės finansiniai rodikliai ir negebėjimas pagaminti bent dešimt e. autobusų neleidžia spręsti, kad RUAB „Vėjo projektai“ bus pajėgi po ketverių metų sugeneruoti tokį didelį pelną, „NuCapital“ nemato prasmės atidėlioti bankroto proceso kėlimą, ypač turint omenyje, kad vėliau bankroto byloje bus tvirtinami finansiniai reikalavimai su už ketverius laukimo metus priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais ir t. t., dėl ko bendrovės skolos po ketverių metų bus dar didesnės, nei yra šiuo metu, o RUAB „Vėjo projektai“ kilnojamasis turtas bus dar labiau nudėvėtas ir nuvertėjęs. Vadinasi, skolos eksponentiškai išaugs, o turto vertė dar labiau sumažės.
Pažymėtina, kad RUAB „Vėjo projektai“ bando sudaryti įspūdį, kad neva tik „NuCapital“ siekia RUAB „Vėjo projektai“ bankroto, o kiti kreditoriai pritaria restruktūrizavimo planui. Tačiau tai netiesa, nes „NuCapital“ žiniomis, kreditoriai net nėra gavę RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo plano projekto susipažinti ir suderinti, kad galėtų išsamiai pasisakyti šiuo klausimu. Antra, nemažai kreditorių, neturinčių jokių savo paskolų užtikrinimo priemonių, tiesiog jau nebesitiki atgauti iš RUAB „Vėjo projektai“ nė 1 cento, todėl elgiasi pasyviai ir nesidomi RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimu.
– Tvirtinama, kad siekdami „Vėjo projektų“ bankroto galimai turite tikslą sužlugdyti bendrovę ir perimti 2,5 mln. eurų vertės bendrovės turtą. Pakomentuokite.
– RUAB „Vėjo projektai“ laiku negrąžinus paskolos dalies „NuCapital“, „NuCapital“ 2024 m. gegužės 10 d. nutraukė paskolos sutartį ir pareikalavo, kad RUAB „Vėjo projektai“ grąžintų visą 1,8 mln. eurų paskolą, priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokėjimus.
RUAB „Vėjo projektai“ su „NuCapital“ geruoju neatsiskaitė, dėl to „NuCapital“ pradėjo realizuoti užtikrinimo priemones pagal paskolos sutartyje numatytą tvarką ir eiliškumą, dėl ko pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš pirmos eilės užtikrinimo priemonių, būtent iš hipoteka ir įkeitimu „NuCapital“ naudai įkeisto UAB „Elektrinio transporto sistemos“ (ne RUAB „Vėjo projektai“) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
Taigi „NuCapital“ šiuo atveju tiesiog naudojasi hipotekos ir įkeitimo sandoriuose jam, kaip kreditoriui, suteiktomis teisėmis išieškoti RUAB „Vėjo projektai“ negrąžintą jam skolą iš užtikrinimo priemones suteikusios UAB „Elektrinio transporto sistemos“ turto. Pastebėtina, kad nepriimtas nė vienas teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuota, kad „NuCapital“ šiomis teisėmis naudojasi nepagrįstai ir (ar) neteisėtai.
Taigi „NuCapital“ nebando perimti jokio RUAB „Vėjo projektai“ turto, o realizuoja hipotekos / įkeitimo kreditoriaus teises, nukreiptas į jam įkeistą UAB „Elektrinio transporto sistemos“ turtą. Vėlgi, nė vieno kreditoriaus (pavyzdžiui, komercinio banko) nekaltina skolininko žlugdymu vien tuo pagrindu, kad jis naudojasi hipotekos kreditoriaus teisėmis ir prašo išieškoti skolą iš jam įkeisto turto. Analogiškai ir „NuCapital“ teisėtai pretenduoja tik į tai, kas jam yra įkeista.
– Kokie „Nu Capital“ planai siekiant, kad lietuviškų e. autobusų projektas būtų įgyvendintas?
– „NuCapital“ jau paskolino RUAB „Vėjo projektai“ 1,8 mln. eurų. Jokių kitų planų, susijusių su šiuo projektu, „NuCapital“ šiuo metu neturi.
– Jei aptariama tematika turite papildomų pastebėjimų, informacijos, būtinai pateikite.
– Galiausiai „NuCapital“ nori akcentuoti, kad vien kilnus ir žaliąją kryptį turintis projektas gaminti lietuviškus e. autobusus turi būti vertinamas ne tik iš moralinės ir ekologinės pusės, bet ir iš RUAB „Vėjo projektai“ finansavusių kreditorių perspektyvos. Kreditoriai paskolino šiai įmonei lėšų sutartyje aptartomis sąlygomis, o įmonė, net neinformavusi jų apie ketinimą restruktūrizuotis, patyliukais išsikėlė restruktūrizavimo bylą ir šiuo metu siekia nukelti atsiskaitymą su šiais kreditoriais maksimaliam ketverių metų laikotarpiui, kai jos veikla šiuo metu generuoja itin didelius nuostolius ir nerodo jokių teigiamų perspektyvų. RUAB „Vėjo projektai“ vengia pateikti restruktūrizavimo bylai aktualius finansinius duomenis.
Maža to, RUAB „Vėjo projektai“ per visus 2024 m. nesurengė nė vieno pasitarimo su savo kreditoriais, kuriame atvirai pristatytų savo esamą finansinę būklę ir planuojamus veiksmus, papasakotų kreditoriams apie investicijų paieškas ir pan. Visa komunikacija vykdoma formaliai per restruktūrizavimo procesą, dėl to „NuCapital“ turi pagrindą manyti, kad RUAB „Vėjo projektai“ tiesiog neturi ką pasiūlyti kreditoriams mainais į skolų sumokėjimo termino nukėlimą ketveriems metams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Telecentro ir LRT ginče Apeliacinis teismas padėjo tašką
Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) netaikė nesąžiningos kainodaros visuomeniniam transliuotojui Lietuvos radijui ir televizijai (LRT), nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. ...
-
„Lifosa“ tvirtina, kad kvapai Kėdainiuose nesusiję su gamyklos veikla
Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ vadovybė tikina, kad gyvenamose teritorijose šalia bendrovės bei mieste tvyrantys kvapai nėra susiję su gamyklos veikla. ...
-
LSMU Kauno ligoninės projektas inovatyviai stiprins infekcijų prevenciją ir valdymą1
Šiandienos sveikatos priežiūros sektorius – kupinas iššūkių. Dėl didėjančio pacientų skaičiaus, sudėtingų lėtinių neinfekcinių ligų ir infekcijų grėsmių bei technologijų, kurios sparčiai keičiasi, sveikatos prie...
-
„Žiurkių“ verslas laimi prieš tarnybas: atsakė, kodėl iki šiol klesti ši grupuotė4
„Žiurkių“ verslas laimi prieš tarnybas – taip sako „15min“ žurnalistas Vidmantas Balkūnas. Pasak jo, per 2,5 metų nė viena tarnyba taip ir nesugebėjo įveikti šiukšlių grupuotės, kuri esą ir toliau n...
-
Gruodžio 21–22 dienomis visus dovanų ieškotojus kviečiame į „Didžiąją Kalėdinę Kauno mugę“!
Gruodžio 21–22 dienomis, „Žalgirio“ arena taps kalėdiniu miesteliu po vienu stogu. Arenoje susiburs kone 200 skirtingų kalėdinių dovanų, aprangos ir aksesuarų kūrėjų bei maisto gamintojų. ...
-
Žemės ūkio duomenų centras tapo pirmuoju naujojo duomenų centro klientu
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) tapo pirmuoju naujojo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) duomenų centro (VDC4), esančio netoli Vilniaus oro uosto, klientu. ...
-
Kazlų Rūdai sukurtas specialus kvapas2
Kazlų Rūda yra bene vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi specialiai jam sukurtą kvapą. Šio kvapo kūrime dalyvauti galėjo kiekvienas norintis – miesto Turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) buvo galimybė išbandyti įvairius...
-
Vilniuje atidaroma „Commerzbank“ atstovybė
Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ antradienį Lietuvoje atidaro atstovybę. ...
-
Apklausa: nepaisant aukšto patiriamo streso lygio, socialiniai darbuotojai mėgsta savo darbą
Spalio ir lapkričio mėnesiais mokymų centras „Patirtys ir idėjos“ vykdė internetinę socialinio darbo srities specialistų apklausą, kurios tikslas – atskleisti neigiamą darbe patiriamo streso poveikį, atkreipiant dėmesį ...
-
Naujieji metai ir žiemos atostogos Birštone: nuo nakvynės jurtoje iki unikalios Kalėdų „eglės“
Šventinį laikotarpį pradėjęs su šūkiu „Išpildyk norą Birštone“, kurortas sušvito tūkstančiais lempučių ir įžiebė šventinę dvasią mieste. Visą gruodį čia vyksta parodos ir spektakliai, skam...