- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dalis viešojo pirkimo sutarčių dėl valstybinės reikšmės kelių „Via Lietuva“ statybos darbų atlikimo vėlavo, be to, statybos darbai nebuvo nuosekliai ir skaidriai suplanuoti, darbams 2021–2026 metais numatytas ir planuojamas finansavimas mažesnis už poreikį, apskaičiuotą už šiuos darbus atsakingų institucijų, rodo antradienį paskelbtas Valstybės kontrolės atliktas auditas.
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas atkreipė dėmesį, kad kelių statybos darbų sutarčių įgyvendinimas vėluoja nuo kelių dienų iki trijų metų, statybos darbų planavimo procesui trūksta nuoseklumo ir skaidrumo, neužtikrinamas finansavimas iš įvairių galimų šaltinių.
„Tam, kad būtų užtikrinta tinkama kelių kokybė bei saugus ir patogus susisiekimas automobilių keliais, reikia neatidėliotinų sprendimų dėl tvaraus kelių finansavimo modelio parinkimo ir tinkamo darbų planavimo“, – pranešime teigė jis.
Audito metu konstatuota, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų planavimas turi trūkumų.
„Negalėjome įsitikinti, ar sudarant kelių remonto ir rekonstrukcijos prioritetines eiles buvo naudojami patikimi duomenys, nes dokumentuose nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuotos kelių vertinimui naudojamų kriterijų reikšmės, kurios datos duomenimis atliktas skaičiavimas ir kokio laikotarpio duomenys buvo naudojami“, – pranešime teigė Valstybės kontrolė.
Be to, anot kontrolierių, nebuvo pateikti dokumentai apie kelių ruožų, kuriuose numatoma einamaisiais metais atlikti statybos darbus, atranką ir finansavimo paskirstymą, todėl darbų planavimo ir finansavimo procesas nebuvo pakankamai skaidrus ir nuoseklus.
Didžioji dalis (78 proc.) sutarčių dėl kelių statybos darbų projektų parengimo ir (86 proc.) statybos darbų sutarčių nebuvo įgyvendintos laiku.
„Via Lietuva“ neužtikrino tinkamo valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų įgyvendinimo. Didžioji dalis (78 proc.) sutarčių dėl kelių statybos darbų projektų parengimo ir (86 proc.) statybos darbų sutarčių nebuvo įgyvendintos laiku. Statybos darbai vėlavo dėl jų broko, netikslumų projektuose ir papildomų nenumatytų darbų“, – pabrėžiama pranešime.
Kartu su audito išvadomis Valstybės kontrolė pateikė ir rekomendacijas, kokių priemonių imantis būtų galima pagerinti esamą situaciją.
„Via Lietuva“ savo ruožtu teigė, kad šis auditas parodė, jog pokyčiai tuometinėje Lietuvos automobilių kelių direkcijoje buvo būtini.
„2023 metais pasikeitusi įmonės vadovybė pradėjo svarbias pertvarkas, kurios daro esminį pokytį didinant „Via Lietuva“ veiklos efektyvumą ir skaidrumą, tobulinant kelių infrastruktūros plėtros projektų priežiūros ir planavimo procesus bei nuosekliai ieškant naujų bendrovės veiklos finansavimo šaltinių“, – pranešė „Via Lietuva“.
„Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pabrėžė, kad praėjusiais metais įmonėje buvo peržiūrėti veiklos planavimo procesai bei atlikti esminiai pokyčiai.
„Nors dalis reikalingų pokyčių buvo inicijuoti vos prieš daugiau nei metus, jau dabar fiksuojame gerėjančius įmonės rezultatus. Didžiausi nepriklausomos Lietuvos istorijoje kelių infrastruktūros projektai, tokie kaip „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos modernizavimas, yra vykdomi griežtai taip, kaip suplanuota", – pranešime teigė jis.
„Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1,5 tūkst. tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 tūkst. kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po finansinių įstaigų skandalų LB akiratyje – ne tik komerciniai bankai: pranešė, kuriuos tikrins
Lietuvos bankas (LB) šiais metais ketina atlikti iki 30 jo prižiūrimų finansų įstaigų patikrinimų. ...
-
„LTG Cargo“ atskleidė, ką darys su rusiško žymėjimo vagonais
Siekdama galutinai desinchronizuoti Lietuvos geležinkelių sistemą nuo Rusijos, valstybės grupės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ iki 2026 m. ketina visus aktyviai naudojamus vagonus perregi...
-
„Fintech“ paslaugomis naudojasi kas trečias lietuvis, dar 19 proc. ketina išbandyti
36 proc. lietuvių naudojasi „fintech“ įmonių paslaugomis, tai parodė asociacijos „Fintech Hub LT“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Dažniausiai tokiomis paslaugomis naudojasi 18–45 metų amžiaus gyven...
-
Paukštys pratrūko: skleidžiamas šmeižtas
Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad „Teltonikos“ prekių vis dar galima įsigyti Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiuose interneto portaluose, įmonių grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys tvirtina – jau nuo 2022 m. ...
-
Dėl sukčių atakos užblokavo dalį „Akropolio“ dovanų kortelių: štai ką reikia daryti jų turėtojams
Dovanų kortelių platinimo bendrovė „Gera dovana“ nustatė, kad į jos partnerių savitarnos portalą per darbuotojo paskyrą nuotoliniu būdu įsilaužę nežinomi asmenys neteisėtu būdu nukopijavo dalį išplatintų „Akropolio&ldq...
-
Lietuvos oro uostų užmojai: žada patuštinti „kišenes“
Tris oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) šiemet į plėtrą investuos 58 mln. eurų, skelbia LTOU. ...
-
Didžiausią Lietuvos medicinos įstaigų tinklą perka suomiai2
Privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdomą medicinos įstaigų tinklą „InMedica grupę“ perka Suomijos socialinės ir sveikatos priežiūros įstaiga „Mehilainen“. ...
-
Svarbi žinia: VMI įspėja gyventojus4
Dėl EDS serverių perkėlimo darbų nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio nebus pasiekiamos VMI sistemos. ...
-
Bendrovė „Tilsta“ rekonstruos Klaipėdos uosto krantines
Klaipėdoje, šalia žiemos uosto krantinių ketinant statyti naują kruizinių laivų terminalą, uosto krantines už 43,9 mln. eurų (su PVM) rekonstruos konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Tilsta“. ...
-
Vietoj baldų – bėdos: neturėkite reikalų su šiomis įmonėmis16
Laikytis nuoseklumo – pirma kėdės, paskui pinigai, sunku, nes baldininkai nori avanso. O gavę dingsta. Taip elgėsi Kaune baldus siūlę abejotini meistrai. ...