- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Citus“ ekspertai: būsto rinkos atsigavimas Vilniuje įsitvirtina – sandorių skaičius artėja prie 400
-
„Citus“ ekspertai: būsto rinkos atsigavimas Vilniuje įsitvirtina – sandorių skaičius artėja prie 400
-
„Citus“ ekspertai: būsto rinkos atsigavimas Vilniuje įsitvirtina – sandorių skaičius artėja prie 400
-
„Citus“ ekspertai: būsto rinkos atsigavimas Vilniuje įsitvirtina – sandorių skaičius artėja prie 400
Išankstiniais kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis*, spalio mėn. naujų būstų sandorių skaičius Vilniuje ir Kaune augo: sostinėje praėjusį mėnesį fiksuotas absoliučiai geriausias pastarųjų trejų metų rezultatas, Kaune – antras geriausias šiemet, o Klaipėdoje aktyvumas vis dar mažesnis.
Spalį Vilniuje sutarta dėl 386 naujų butų ir kotedžų pardavimo – beveik perpus gausiau nei tuo pačiu metu pernai bei bemaž 90 proc. gausiau nei užpernai. Šių metų vidutinis sandorių skaičius pasiekė 282; 2023 m. jis buvo 225, o 2022–220 vnt. per mėnesį.
„Vilniuje toliau stiprėja ekonominis segmentas, kurio sandorių dalis rinkoje praėjusį mėnesį padidėjo iki 63 proc., kai buvo fiksuotas 13,2 proc. bendras sandorių skaičiaus augimas. Todėl šio segmento pasiūla šiek tiek susitraukė – nuo 63 iki 60 proc., o absoliučiais skaičiais – nuo 3 373 iki 3 179 būstų. Šiek tiek išaugo vidutinės klasės sandorių skaičius, bet bendrame „katile“ jo dalis sumažėjo 1 proc. – iki 29. Tiesa, šiame segmente labiausiai pasipildė ir pasiūla. Prestižiniame sektoriuje matome didesnį bangavimą: spalį šio segmento sandorių skaičius ir jų dalis mažėjo, o pasiūlos dalis išliko nepasikeitusi“, – pirminės rinkos sostinėje rezultatus apibendrino „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Šarūnas Tarutis. „Citus“ archyvo nuotr.
Ekspertas skaičiuoja, kad 2023 m. ekonominio segmento būstų pardavimai sudarė 44 proc. visų sandorių bendro skaičiaus. Šiemet ši dalis išaugo iki 59 proc., tai yra augimas sudarė apie 34 proc.
„Citus“ analitikai prognozuoja, kad bendras šių metų sandorių skaičius Vilniaus pirminėje rinkoje turėtų maždaug ketvirčiu pralenkti praėjusių metų rezultatą. O, jei augimas lapkritį bei gruodį išsilaikys – dar ir daugiau.
Toliau gerėja būsto finansavimo sąlygos, o tai stiprina ekonominio segmento pirkėjų galimybes
„Citus“ investicijų ir analizės vadovo teigimu, ekonominio būsto segmento augimo katalizatoriumi toliau lieka šio segmento pirkėjams ypač svarbus būsto finansavimo sąlygų gerėjimas, o bendras įperkamumas visuose trijuose Lietuvos didmiesčiuose antrąjį ketvirtį buvo 13–15 proc. geresnis nei ankstesniu laikotarpiu. Negalutiniais duomenimis**, šiuo metu vienas žmogus, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį ir su paskola perkantis būstą (CITHAI I), Vilniuje gali įpirkti 32,84 kv. m, Kaune – 35,71 kv. m, o Klaipėdoje – 39,48 kv. m. Pora perkanti būstą (CITHAI II) tomis pačiomis aplinkybėmis, Vilniuje įpirktų 62,41 kv. m, Kaune – 67,84 kv. m, o Klaipėdoje – 75,01 kv. m.
Kadangi būsto kainos išliko labai panašiame lygyje visuose miestuose, juose matomas ir įperkamumo gerėjimas. Trečiąjį ketvirtį, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, Vilniuje CITHAI paaugo 3,59 proc., o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – net 13,74 proc. Metinis augimas – ypač įspūdingas, o iki šių metų pabaigos prognozuojamas ir dar vienas šuolis, nes ir vėl tikimasi teigiamo Europos centrinio banko sprendimo dėl bazinių palūkanų mažinimo, dėl kurio Euribor gali sumažėti iki maždaug 2,5 proc. Toks jis buvo tik 2022 metų pabaigoje.
„Citus“ archyvo nuotr.
Kaune ir Klaipėdoje šie CITHAI indekso pokyčiai sudarė, atitinkamai, 3,74 ir 14,08 proc. bei 3,87 ir 13,26 proc.
„Vieną svarbiausių vaidmenų, greta augančio darbo užmokesčio ir stabilių būsto kainų, vertinant įperkamumo situaciją, vaidina Euribor dydis. Europos centriniam bankui spalį dar kartą sumažinus bazines palūkanų normas, Euribor reikšmė smuktelėjo jau žemiau 3 proc. žymos. Pirkėjų lūkesčiai dėl gerėjančių būsto finansavimo sąlygų išsipildė, todėl aukštas jų optimizmas išlieka. Tačiau būsto rinkoje turime ir priešingų signalų: nuo lapkričio įsigalioję nauji reikalavimai projektų plėtrai, toliau didėjanti biurokratija gali kišti koją įperkamumui ateityje“, – sako Š. Tarutis.
Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Nidoje plėtojamuose projektuose „Citus“ per mėnesį sudarė 27 sandorius: 21 iš jų įvyko Vilniuje, Kaune, „Radio City by CITUS“ – 1, Druskininkų „Nemune by CITUS“ įsigyti 3, o „Nidos bangose by CITUS“ – 2 apartamentai. Šiuo metu kompanijos pasiūlą sudaro 216 butų Vilniuje, 1 loftas bei 2 erdvės verslui Kaune, 69 apartamentai (bei 2 erdvės verslui) Druskininkuose ir 9 – Nidoje.
Vilniuje asortimentas išlieka stabilus; išaugo vidutinio segmento būsto pasiūla
Per mėnesį naujų būstų pasiūla sostinėje pasikoregavo vos 0,15 proc. į mažesniąją pusę – spalio gale ji sudarė 5 342 butai ir kotedžai; mėnesiu anksčiau – 5 350. Spalį rinką pasiekė keturi nauji projektai (vienas iš jų – kotedžų) su nemenku kiekiu – 324 būstais ir šis skaičius beveik kompensavo realizuotų būstų skaičių. Tačiau net 314 iš naujai pardavimui pasiūlytų buvo vidutinio segmento būstai; 10 – prestižinio, o ekonominio segmento būstų asortimentas nepasipildė.
Vidutinė pasiūloje esančių butų kaina Vilniuje padidėjo 0,21 proc. – iki 3 392 Eur/kv. m. Nuo metų pradžios vidutinės kvadratinio metro kainos pokytis buvo 2,79 proc., o nuo praėjusių metų spalio ji padidėjo 3,89 proc., rodo preliminarūs „Citus“ analitikų duomenys.
„Citus“ archyvo nuotr.
Kaune ir Klaipėdoje – nuotaikos šiek tiek skiriasi
Kauno pirminėje būsto rinkoje spalį fiksuoti 88 sandoriai, daugiau jų buvo tik sausį, 111. Vidutinis šių metų sandorių skaičius per mėnesį – taip pat geresnis už pernykštį: pardavimų greitis nuo sausio siekia apie 68,5 sandorio, o pernai buvo 60,6 sandorių per mėnesį.
Kauniečiai dabar gali rinktis iš 1 083 butų ir kotedžų – per mėnesį asortimentas susitraukė beveik 3 proc., o jį papildė 43 butai dviejuose naujuose projektuose. Tiesa, nuo metų pradžios pasiūla Kaune didėjo 13,4 proc., bet per metus išaugo kukliau – 3,14 proc.
Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos, faktiškai, nesikeitė: jos sumažėjo vos 2 Eur/kv. m, o tai sudarė 0,07 proc. korekciją. Spalį jos buvo 7,42 proc. didesnės nei metų pradžioje (955 Eur/kv. m) bei 7,54 proc. didesnės nei prieš metus (2 598 Eur/kv. m).
Klaipėdoje spalio mėnesį sandorių skaičiaus kritimas buvo apie 10 proc., tačiau absoliučiais skaičiais išliko panašus: spalį buvo realizuoti 35 nauji būstai, o rugsėjį – 39. Beje, prieš metus spalis buvo dar mažiau aktyvus: buvo sudaryta 14 sandorių. Toks bangavimas sąlygojo, kad vidutinis metinis pardavimų skaičius išliko labai panašus ir augimas buvo tik simbolinis: šiemet jis siekia 23,2 sandorių per mėnesį, 2023 m. – 22,8.
Uostamiesčio pirminės rinkos pasiūla po trijų mėnesių štilio taip pat šiek tiek subangavo: pirkėjams vienas naujas anksčiau pradėto projekto etapas su 24 butais. Tai šiek tiek amortizavo asortimento mažėjimą: spalį jį sudarė 492 nauji butai ir kotedžai, mėnesiu anksčiau – 513. Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, būstų sandėlis Klaipėdoje toliau mažėja – nuo metų pradžios jis sumažėjo 9,56 proc., nors nuo praėjusio spalio paaugo 3,8 proc. Didžiausia pasiūla šiame mieste fiksuota šią vasarą – birželį ji siekė 673 būstus.
Vidutinės butų pasiūlos kainos Klaipėdoje per mėnesį nepasikeitė visiškai: kaip ir rugsėjį jos siekė 2 269 Eur/kv. m. Vertinant spalio statistiką, Klaipėdoje būsto kainos keitėsi mažiausiai, skaičiuoja „Citus“ analitikai: nuo metų pradžios jos padidėjo 2,25 proc., nuo 2023 m. spalio – 3,37 proc.
*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarius sandorius dėl butų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad, formaliai, dauguma kotedžų yra priskirtini butams ir jie yra aktualūs būsto pirkėjams. Taip pat iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, kurie, paprastai, būna susiję su anksčiau sudarytais sandoriais, todėl neparodo einamojo mėnesio paklausos. Kartais pardavimų rezultatas išauga dėl vienu metu suvestų ankstesnių mėnesių pardavimų, todėl konkretų mėnesį fiksuojami išaugę, tačiau didesni „sukritimai“ būna užfiksuojami, o duomenys yra nuolat atnaujinami, todėl ilgesniu laikotarpiu neatitikimai išsilygina.
**Darbo užmokesčio statistika, pateikiama valstybės institucijų ir turinti įtakos „Citus“ analitikų skaičiuojamo įperkamumo indekso CITHAI rodikliams, viešinama su vėlavimu, todėl dalis duomenų vertinami remiantis trumpojo laikotarpio prognozėmis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VPT ėmėsi skundo dėl netinkamo „Foxpay“ įkainių vertinimo, apsispręs iki lapkričio pabaigos
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai (VSSA) apskundus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadą, kad, pirkimus laimėjusiam institucijų mokėjimų tarpininkui „Foxpay“ nustačius netinkamą kainodarą, išaugusius pas...
-
VSSA už 9 mln. eurų ketina įsigyti tris viešosios debesijos platformas1
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (VSSA, buvęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas) planuoja įsigyti trijų, viena nuo kitos nepriklausančių, viešosios debesijos platformų paslaugas. ...
-
ESO: elektros tiekimas atstatytas visiems savaitgalį jos netekusiems gyventojams
Elektros tiekimas atstatytas visiems gyventojams, jos netekusiems dėl Vėlinių savaitgalį siautusio stipraus vėjo bei virtusių medžių. ...
-
Lietuviai žvarbų lietuvišką orą keičia į saulėtąją Tenerifę – kodėl planuoti atostogas reikia jau dabar?1
Tenerifė – didžiausia Kanarų salyno sala, nuo Afrikos krantų nutolusi vos 200 kilometrų. Būtent dėl to visus metus joje vyrauja malonus klimatas, o tai yra viena iš daugelio priežasčių, lietuvius į Tenerifę viliojančių ir žiemą. ...
-
Dermatologijos klinikas valdanti „DMK LT“ įsigijo prekės ženklą „Medihub“ ir jo įmones
Tarptautinį dermatologijos klinikų tinklą „Revu Clinic“ valdanti bendrovė „DMK LT“ įsigijo Lietuvoje ir Latvijoje veikiantį prekės ženklą „Medihub“ bei jį valdančias įmones „Medihub“ ir „Medihub...
-
„Auga Group“ 20 mln. eurų vertės žaliųjų obligacijų emisijai suteiktas stebimojo statusas
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojamos ekologiško maisto gamintojos „Auga Group“ 2019 metais išplatintai 20 mln. eurų vertės žaliųjų obligacijų emisijai suteiktas stebimojo statusas. ...
-
„Ignitis“ atnaujina IT sistemas ir savitarną: lapkričio 7–11 dienomis galimi laikini nesklandumai
Bendrovė „Ignitis“ atnaujina savitarnos ir kitas IT sistemas. Pranešama, kad lapkričio 7–11 dienomis, įgyvendinant atnaujinimo darbus, savitarnoje galimi laikini nesklandumai. ...
-
Per 10 mėnesių „Teleloto“ laimėta daugiau nei 10 milijonų eurų: lietuviai negaili dovanoti
Ar dovanotumėte artimiesiems ar pažįstamiems loterijos bilietą? O jei tiksliai žinotumėte, kad jis laimingas? Regis, populiariausios šalies loterijos „Teleloto“ žaidėjams šie klausimai dvejonių nekelia. Mat kalbinami la...
-
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra: VPT neteisingai vertino „Foxpay“ paslaugų kainą
Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) nustačius, kad finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ pirkimų kainodara buvo netinkama, o už paslaugas permokėjo galutiniai vartotojai, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (buvęs Informac...
-
Kauniečiams – pilietiškumo išbandymas: ar išdrįstumėte?91
Kaunietė Staselė, atėjusi išmesti šiukšlių, nustebo pamačiusi, ko prie konteinerių buvo pristatyta per naktį. Moteris sakė, kad čia kasdien įvairių didelių, nereikalingų daiktų randa, tačiau tiek dar nematė. ...