- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stipriai užteršusi savo vienintelę gyvenamąją planetą žmonija ieško būdų, kaip šią planetą išsaugoti. Vienas jų – vystyti žiedinės ekonomikos modelį, kurio esminis principas – išvengti atliekų susidarymo ir kuo ilgiau išlaikyti daiktus bei žaliavas vartojimo ir gamybos rate.
Inovatyvius sprendimus išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir šlako liekanas panaudoti kelių statyboje.
„Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti vertinga žaliava“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno švara“ organizavo susitikimą sprendimų priėmėjams, specialistams, projektavimo ir rangos įmonių atstovams, kuriame prof. dr. Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius, pristatė nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant dviračių takus ar šaligatvius.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinėje jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje – 160 000 t, Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje – 255 000 t) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas. 2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.
Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste.
Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe.
„2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
Mokslininkai, atsižvelgdami į Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus, gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų), kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 proc. metalų. Iš mechaniškai apdorotų 65 000 t pelenų ir šlako išgauta 2 530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą, galime sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką.
„Tik išnaudojus visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės ekonomikos tikslai“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis (mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.
Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą.
Tokie pelenai ir šlakas gali būti naudojami:
Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams įrengti.
Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų gamybai.
Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams).
Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant laikinuosius kelius.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Toks po nepavojingųjų atliekų deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas) naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc.
„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dariaus ir Girėno stadione atidaryta nauja „Žalgirio“ atributikos parduotuvė
Dariaus ir Girėno stadionui tampant vis didesne traukos vieta, čia atsidarė ir nuolat veiksianti „Žalgiris Shop“ parduotuvė. Didžiausiame Lietuvos stadione, visai šalia Kauno sporto halės, įsikūrusi parduotuvė penktadienį oficiali...
-
Kauną pasiekė didžioji dalis unikalios „Mokslo salos“ ekspozicijos: prasideda montavimo darbai4
Šią savaitę Nemuno salos prieigose pasirodė pirmieji vilkikai iš Lenkijos, atgabenę dalį mokslo ir inovacijų centro ilgalaikės ekspozicijos. Įrengimo darbai „Mokslo salos“ erdvėse prasidės jau netrukus ir turėtų būti baig...
-
„Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis – vėl pigiausias: žemų kainų lyderystę išlaiko jau septintą mėnesį17
Naujausio rinkos tyrimų įmonės „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimo duomenimis, žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis – pigiausias tarp penkių didžiausių šalies prekybos tinklų. G...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui2
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Ministerija pradeda Nacionalinio kraujo centro vadovo paieškas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus pozicijai užimti. ...
-
Ministrė kviečia Japonijos įmonę „Sojitz“ kurtis Lietuvoje9
Ekonomikos ir inovacijų ministrė kviečia Japonijos automobilių, aviacijos ir transporto verslo bei infrastruktūros vystymo korporaciją „Sojitz“ kurtis Lietuvoje. ...
-
A. Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis. ...
-
Vilniaus oro uostas ieško kavinių operatorių naujam terminalui
Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško kavinių ir barų operatorių būsimam keleivių išvykimo terminalui Vilniaus oro uoste. LTOU ketvirtadienį pranešė paskelbusi patalpų nuomos konkursą, kuriame tikisi ir tarptautinių kompanij...
-
„Tele2“ tęsia palaikymą: kompensuoja tarptinklinio ryšio išlaidas vykstantiems į Ukrainą su misija
Jau šešioliktus metus trečią gegužės ketvirtadienį minima tarptautinė Vyšyvankos – tradiciniais raštais siuvinėtų marškinių – diena ragina prisiminti ir saugoti Ukrainos tradicijas bei paveldą. Ši...
-
„Capital Realty“ ir 20 NT agentūrų už kartelį – 0,7 mln. eurų baudų2
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Capital Realty“ ir su ja bendradarbiavusios 20 NT agentūrų sudarė kartelinį susitarimą ir taip apribojo konkurenciją, ketvirtadienį paskelbė Konkurencijos taryba. ...