- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo šių metų gegužės įsigaliojusių apribojimų, draudžiančių susijusiems asmenims įsigyti daugiau kaip 500 hektarų žemės, priežiūrą turi vykdyti sandorius tvirtinantys notarai, tvirtina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai.
Patys notarai teigia, kad prieš tvirtindami sandorius remiasi iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) gautais duomenimis. Tuo tarpu teisininkai pažymi, kad sandorių teisėtumą gali ginčyti prokurorai bei NŽT, tačiau abejojama, ar tarnyba bus linkusi teismui ginčyti sandorį, kadangi pati yra viena iš jo dalyvių.
Trečiadienį Vokietijos bendrovė „KTG Agrar“ išplatino pranešimą, kuriame teigė už 20 mln. eurų (69,1 mln. litų) Lietuvoje pardavusi 4 tūkst. hektarų žemės vienam neįvardintam Vokietijos instituciniam investuotojui. BNS kilus klausimui, ar sandoris atitinka naująjį įstatymą, niekas negalėjo pateikti konkretaus atsakymo.
NŽT viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji patarėja Aldona Jakavonienė BNS teigė, kad tarnyba negali atsakyti, ar „KTG Agrar“ paskelbtas žemės pardavimo sandoris atitinka šiuo metu galiojančius žemės pardavimo apribojimus.
„Nacionalinėje žemės tarnyboje niekas neatsakys į šitą klausimą. Jums turės atsakyti, cituoju Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Algio Bagdono žodžius, kad čia yra privačios žemės sandoriai ir jums reikia kreiptis į Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamentą. Jie turi atsakyti į šitus klausimus“, - BNS sakė A.Jakavonienė.
Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Tumalavičienė BNS teigė, kad žemės perleidimo sandorių teisėtumą turėtų užtikrinti notarai.
„Notaras yra tas asmuo, kuris užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų sudaroma neteisėtų sandorių ir dokumentų, atitinkamai ir privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandoriai šiuo atveju nebūtų išimtis“, - BNS sakė ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja G.Tumalavičienė.
Jos teigimu, notaras netvirtina sandorio, jei būsimas žemės pirkėjas neužpildo Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos, kuria jis patvirtina, kad įsigydamas žemės, jis neviršys leidžiamo įsigyti žemės ploto.
„Jei vis tik, žemės pirkėjas sąmoningai neteisingai užpildė minėtą deklaraciją ir nuosavybėn įgijo daugiau žemės, nei leidžia įstatymas, deklaracijoje nurodytų duomenų faktinės situacijos neatitikimo pagrindu prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pateikti teismui ieškinį dėl žemės paėmimo iš įgijėjo ir perdavimo valstybės nuosavybėn“, - sakė ŽŪM atstovė.
Pasak jos, kadangi nėra registrų, fiksuojančių akcijų judėjimus ir akcininkų pasikeitimus, notarams nenustatyta pareiga tikrinti pirkėjo deklaracijos duomenų teisingumą.
Seimo kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis pažymi, kad pagal įstatymą notarai turėtų būti atsakingi už kontrolę, tačiau situaciją atidžiau turėtų stebėti ir pati Žemės ūkio ministerija.
„Nacionalinė žemės tarnyba yra turinti daugiausiai galių ir funkcijų šioje srityje. Notarai tvirtina ir jie atsakingi, bet jeigu žiūrėti truputėli plačiau, tai vis tiek visas metodinis vadovavimas, žemės reikalų tvarkymas yra Žemės ūkio ministerijos sfera ir jai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos“, - BNS sakė R.Abugelis.
Anot jo, tvirtinant įstatymo nuostatas buvo kalbėtasi ir su Notarų rūmų atstovais, kurie patikino, kad laikysis galiojančių normų tvirtindami žemės ūkio paskirties žemės sandorius.
„Mes buvome pasikvietę Notarų rūmų prezidentą ir kai kurie nariai buvo atėję, kai mes sprendėm šito įstatymo nuostatas. Jie su visa atsakomybe kalbėjo, kad taip, jų rankose yra sandorio teisinė pusė ir jei tikrai turėtų laikytis visų galiojančių normų. Bet jeigu kyla tokie abejotini sandoriai, įtartini ar keisti, tai mūsų reikalas bendrom jėgom pasiaiškinti ir jeigu neradot atsakymo ministerijoje, mes tada komitete bandytume kažkaip pasiaiškinti“, - sakė R.Abugelis.
Lietuvos notarų rūmų atstovas spaudai Aleksandras Matonis BNS teigė, kad notarai prieš tvirtindami žemės pardavimo sandorius siunčia užklausą NŽT ir sprendimą priima remdamiesi tarnybos atsiųsta informacija.
„Kai juridiniai asmenys nori perleisti turima žemę notaras kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, ten šalys pildo deklaracijas savo atsakomybei ir tada Nacionalinė žemės tarnyba išduoda leidimą“, - sakė A.Matonis.
Teisininkų teigimu, žemės ūkio paskirties žemės sandorių teisėtumas tikrinamas tris kartus.
„Pirmiausia, Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, patikrina, ar pirkėjas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Antra, notaras, tvirtindamas sandorį, patikrina jo teisėtumą ir atitikimą įstatymų reikalavimams. Ir galiausiai, jeigu sudarius sandorį, suabejojama jo teisėtumu, tokiu atveju jį teisme gali nuginčyti prokuroras, gindamas viešąjį interesą“, - BNS sakė advokatų kontoros „Sorainen" advokatas, partneris, komercinio NT sandorių specialistas Kęstutis Adamonis.
„Iš esmės ginčyti sandorį teisme galėtų ir NŽT, kaip ginanti viešą interesą žemės naudojimo srityje, tačiau, kadangi NŽT dalyvauja pradinėje sandorio sudarymo stadijoje, greičiausiai teisme vėliau sandorio nebus linkusi ginčyti“,- pridūrė teisininkas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė balandžio pabaigoje pasirašė žemės pardavimo saugiklių įstatymą, kuriuo ūkininkams ir susijusiems asmenims draudžiama pirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Daugiau jos gali pirkti tik gyvulių augintojai, o konkretus kiekis priklauso nuo auginamų gyvulių skaičiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...