- Mindaugas Aušra, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarpukariu, kai eksportas į Rusiją dar neegzistavo, produktai keliavo į Vokietiją. Ypač žąsys ir jų kepenėlės. Kasmet Lietuva vokiečiams parduodavo apie 600 tūkst. gyvų žąsų. Bet 1934-aisiais įvyko tikra paukštininkystės katastrofa, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
1933 m., naciams atėjus į valdžią Vokietijoje, įtampa išaugo jau prie Lietuvos prijungtame Klaipėdos krašte. Dėl įvairių politinių konfliktų po metų čia buvo suimti 126 žymiausi ir aktyviausi Klaipėdos krašto nacistinių organizacijų veikėjai.
Dėl šios ir kitų priežasčių Vokietija tiesiog nutraukė importą iš Lietuvos. O tai reiškia, kad vokiečiams nebereikėjo lietuviškų žąsų. O jų tikrai buvo daug. Negana to – vokiečiai trukdė šiuos paukščius vežti tranzitu ir į kitas valstybes – Nyderlandus ar Prancūziją. Tai buvo tikrai skaudus smūgis.
Reikėjo skubiai kam nors parduoti šimtus tūkstančių žąsų ir taip paremti kaimą. Ir pirkėjais ne savo noru tapo valdininkai. Vyriausybė įsakė visiems tarnautojams, priklausomai nuo jų kategorijos, kurių buvo 18, įsigyti po 4 ar 5 litų vertės žąsį. Pirmos kategorijos valdininkas privalėjo pirkti vieną žąsį, antros – dvi ir taip toliau.
Vyriausybė įsakė visiems tarnautojams, priklausomai nuo jų kategorijos, kurių buvo 18, įsigyti po 4 ar 5 litų vertės žąsį.
Dar aktyvesniais paukštienos valgytojais turėjo tapti neetatiniai darbuotojai ir pensininkai – jie turėjo pirkti po žąsį už kiekvieną pusšimtį litų savo algos, taigi 150 Lt uždirbantis žmogus buvo priverstas nusipirkti bent tris žąsis.
Kaip įrodymą apie pirkinį pirkėjas kartu su žąsimi iš pardavėjo gaudavo numeruotą kortelę. Tačiau prievarta pagimdė apsukrumą – daugelis tiesiog sumokėdavo vien už korteles, o į pačias žąsis nenorėjo nė žiūrėti.
Dažnai ir patys ūkininkai, kuriems buvo išdalinta 300 tūkst. kortelių, tiesiog prekiaudavo žąsimis be pačių žąsų – pigiau pardavinėjo vien tik minėtas korteles.
Tuo metu laikraščiuose net pasirodė skiltys žąsienos temomis. Šiose būdavo pateikiami įvairūs receptai, pavyzdžiui, ruliadas iš žąsies, žąsies kakliukai.
Ir koks gi žąsų balius prisidėjo Lietuvoje. Juokingas, bet, pasak istorikų, gana veiksmingas.
Beje, kai kurie prisimena, kad garsusis operos dainininkas Kipras Petrauskas, kurio darbo užmokestis buvo didesnis net už Lietuvos prezidento algą, vietoj pinigų gavo didelį žąsų būrį ir, atvirai kvatojančių arba vos įstengiančių sulaikyti šypseną kauniečių stebimas, supykęs nuginė paukščius per Laisvės alėją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius2
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...