- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokių profesijų darbuotojai paklausiausi?
Išsamiau apie tai LNK reportaže papasakojo „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.
– Ką rodo atliktas tyrimas? Kokie tai skaičiai?
– Norėčiau pabrėžti, kad tyrimas atliktas apklausiant darbdavius, kiek ir kokių specialistų jie žada samdyti iki 2025 m. Darbdaviai buvo paklausti, kaip jie privilioja talentus pas save ir kaip juos išlaiko savo įmonėse.
– Kokių specialistų poreikis bus pats didžiausias?
– Tyrėme informacinių ryšių specialistų poreikį, tai matome, kad pagal profesijas programuotojų bus didžiausias poreikis. Reikės duomenų mokslininkų, analitikų. Jie bus patys paklausiausi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokio šių specialistų skaičiaus mums reikės Lietuvoje?
– Apklausėme 124 įmones, dirbančias informacinių ryšių srityse. Tai, šios įmonės pasakė, kad iki 2025 m. samdys 7645 specialistus. Reikės dvigubai daugiau nei jų yra dabar.
– Kaip atrodome Europos kontekste? Ar toks didžiulis poreikis pastebimas visame pasaulyje?
– Tokių specialistų trūksta visame pasaulyje. Mes konkuruojame visame pasaulyje, ne tik Europoje. Tie specialistai yra labai lankstūs darbo vietos klausimu. Gali fiziškai dirbti Lietuvoje, bet būti samdomi JAV kompanijos. Kaip atrodome Europos Sąjungoje? Tai mūsų ta proporcija yra šiek tiek mažesnė už ES vidurkį.
– Ką reikėtų daryti, kad pritrauktume tokių specialistų? Kokie turėtų būti pagrindiniai žingsniai?
– Pirmiausiai, reikia kokybiško švietimo nuo pat pradinio ugdymo. Labai svarbu, kad vaikai mokytųsi tiksliųjų mokslų: matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų. Kad jie mėgautųsi šiomis pamokomis. Svarbu, kad jie būtų stipriai pasiruošę studijuoti. Kitas žingsnis galėtų būti šių specialistų atsivežimas į Lietuvą. Neturime šilto klimato ir paplūdimių kiaurus metus. Esame maža šalis. Esame šiek tiek nežinomi ir pačioje Europos Sąjungoje. Aukštos kvalifikacijos specialistai dažnai turi tokį ganėtinai pasenusį Lietuvos įvaizdį. Turime galvoti, kad, kai esame tokie maži, turime būti ekstra labiau konkurencingi, lyginant su didesnėmis šalimis. Tikrai ne paskutinėje vietoje yra ir finansinės paskatos.
Iki 2025 m. samdys 7645 specialistus.
– Kokius šiuo metu atlyginimus gauna šie specialistai? Kokio atlyginimo jie gali tikėtis?
– Tyrimo metu mes taip pat atlikome ir darbo skelbimų analizę. Pamatėme, kad pačius aukščiausius atlyginimus gauna sistemų inžinieriai, programuotojai. Sistemų inžinieriai vidutiniškai gali tikėtis 4800 prieš mokesčius.
– Ar mokame pakankamai konkurencingus atlyginimus?
– Mūsų asociacijos nariai sako, kad programuotojų atlyginimai ar darbo vietos kaštai yra tapatūs Lietuvoje ir Berlyne. Skirtumas, kad Berlyne programuotojų skaičius yra ženkliai didesnis. Neslėpkime, kad Berlyne dirbantis programuotojas yra labiau lojalus savo darbdaviui. Darbdaviai siūlo lanksčias darbo sąlygas, profesinį augimą įmonės viduje. 50 proc. darbdavių atsakė, kad jie siūlo kažkokias papildomas naudas darbuotojams. Tai gali būti kineziterapeutas, tai gali būti ir psichoterapeutas darbdavio kaštais. Pačiame ofise siūlomas maistas, skanumynai, kažkokios pramogos. Kai kuriais atvejais siūloma net ir namų tvarkytoja, kuri ateina ir vietoje tavęs sutvarko namus, kad negaištum laiko šiems darbams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Įspėja: magistralėje ties Kruna – eismo ribojimai3
Automagistralėje Vilnius–Kaunas ruošiantis rekonstruoti tiltą per Kruną, šioje kelio vietoje nuo penktadienio ribojamas greitis, pradedama ruoštis laikino tilto statybai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
LEA: siekiant spartesnės plėtros, siūloma saulės elektrines įrengti ant daugiabučių namų stogų6
Lietuvoje kasmet vis daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai leidžia mažinti elektros importą bei didina šalies energetinį saugumą ir nepriklausomybę, praneša Lietuvos energetikos agen...
-
T. Povilauskas: šalyje plečiantis naudotų elektromobilių rinkai, krenta ir kaina3
Pastaruosius penkerius metus šalyje augant elektromobilių įperkamumui, tam didelę reikšmę turi antrinės naudotų netaršių transporto priemonių rinkos plėtra, sako SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas3
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Istorinė diena: judriausioje šalies magistralėje oficialiai atidarytas naujas tiltas per Nerį4
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, atidarytas vienas iš dviejų naujai pastatytų tiltų per Nerį Kaune. Antrojo vidurinio tilto statybos darbus planuojama užbaigti iki ši...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 3,7 proc., restoranų apyvarta smuko 7,3 proc.2
Mažmeninės prekybos apyvarta per 8 šių metų mėnesius – sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pat laiku pernai – augo 3,7 proc. ir siekė 12,7 mlrd. eurų (PVM). ...
-
EIMIN: pirmąjį metų ketvirtį kelionių eksportas išaugo 35 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) fiksuoja vis gerėjančius turizmo sektoriaus rezultatus – pirmąjį metų ketvirtį augo ne tik turistų skaičius, bet 35 proc. ūgtelėjo ir kelionių eksportas. ...
-
Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva smuktelėjo iš 34-os į 35-tą vietą
Pasauliniame inovacijų indekse šiemet Lietuva smuktelėjo iš 34-tos į 35-tą vieta, penktadienį pranešė Inovacijų agentūra. ...
-
Viešųjų pastatų renovacijai – 30 mln. eurų iš ES Modernizavimo fondo
Viešųjų pastatų renovacijai iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo numatyta 30 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. ...