Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.

„Tada tikėjomės, kad maisto kainos mažiau užkils, bet yra didžiulė maisto kainų inercija, tikėjomės, kad pikas bus pasiektas maždaug spalį-lapkritį, bet matome, kad netgi iki dabar jos auga“, – prognozių pristatyme trečiadienį sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, maisto kainų pikas statistiškai dar nepasiektas, tačiau dėl įvairių akcijų tai netrukus turėtų matytis ir statistikoje.

„Istoriškai žiūrint, maisto kainos po tokių šuolių truputį linkusios pakristi žemyn, ne per daug, tai nereiškia, kad jos grįš į tuos lygius, kur buvo, – čia beveik nerealus scenarijus, bet pasikoregavimo į apačią gali būti“, – sakė Ž. Mauricas.

„Aišku, dar priklausys nuo konkurencijos, o konkurencija priklausys nuo bendros aplinkos stabilumo, nes kol yra nestabilumas, kurį kuria tiek išorės šokai, tiek politiniai sprendimai, verslas pradeda norėti uždirbti papildomų lašinių neapibrėžtam laikotarpiui ir neskuba mažinti kainų“, – kalbėjo jis.

Pasak ekonomisto, pernai du trečdalius infliacijos augimo lėmė energetikos išteklių ir maisto kainos, paslaugų kainų augimas taip pat buvo spartus, tačiau jų svoris nebuvo toks didelis, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai, anot Ž. Maurico, nemaža dalimi paaiškino infliacijos augimo skirtumą tarp Bendrijos ir Lietuvos.

Jis taip pat pat pastebėjo, kad dalis valstybių ribojo kainų augimą vartotojams, tuo metu Lietuvos strategija buvo kita – labiau kelti gyventojų pajamas.

Lietuvoje maisto kainos 2022 metais augo sparčiausiai visoje ES, tačiau, anot Ž. Maurico, jos turėtų stabilizuotis, juolab, kad maisto produktų kainų lygis Lietuvoje jau susilygino su ES vidurkiu. Anot ekonomisto, tikėtina, kad Lietuvoje kuras atpigs apie 20 proc., maisto prekių kainos vis dar turėtų augti apie 10 procentų. Paslaugos vis dar turėtų sparčiai brangti.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad infliacijos prognozes temdo didelis neapibrėžtumas, nes Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, svarbesnis vaidmuo tenka nestabilioms energijos ir maisto kainoms. Jeigu jos toliau mažės iki 2023 metų pabaigos metinė infliacija gali nukristi žemiau nulio, o 2024-aisiais neatmetamas ir gilesnės defliacijos scenarijus.

„Metų gale turėsime arti nulio metinę infliaciją. Žmonės jaus, kad brangsta kavos puodelis, brangsta paslaugos, bus daug nepasitenkinimo, bet statistiškai atrodys, kad infliacija jau nėra tokia didelė, kokia buvo praėjusiais metais“, – sakė Ž. Mauricas.

Kita vertus, maistą ir energiją gali pabranginti tebesitęsianti Rusijos karinė invazija į Ukrainą, Kinijos atsivėrimas po ilgai trukusių karantino ribojimų ar šaltesnė nei įprastai žiema Šiaurės pusrutulyje 2023–2024 metais.