- Goda Vileikytė, Giedrius Gaidamavičius / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Infliacijos rodikliams birželį kiek išaugus analitikai sako, kad infliacija yra kiek didesnė nei tikėtasi dėl šiemet brangusių maitinimo paslaugų, metų pradžioje didėjusių akcizų bei aukštos palyginamosios bazės. Be to, buvo manyta, kad infliaciją labiau veiks pigę energijos ištekliai.
Ekonomistai prognozuoja, jog mėnesio kainų kritimo šiemet dar bus, tuo metu metinė infliacija turėtų svyruoti apie 1 proc., tačiau kitąmet ji gali šoktelti ir iki 3 procentų.
„Infliacija yra sumažėjusi, čia yra gera žinia, tačiau ji yra šiek tiek mažiau sumažėjusi nei mes prognozavome. Stipriai kilusios kainos tame lygyje ir laikosi, ir perkamoji galia gyventojų neauga taip sparčiai, kaip galėtų augti“, – BNS trečiadienį sakė banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Pusė infliacijos sudaro restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo įstaigų kainų didėjimas ir taip pat nemažą dalį sudaro akcizinių prekių kainų augimas, kurie (akcizai – BNS) nebuvo taip didinami, lyginant su praeitais metais, – tai degalų, tabako, alkoholio akcizų didinimas. Praktiškai tie du faktoriai ir sudaro visą mūsų infliaciją“, – aiškino ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, žemesnės infliacijos buvo tikimasi dėl kritusių energijos išteklių kainų.
„Energetinių išteklių kainos buvo nukritusios, buvo tikimasi, kad kažkiek sumažės ir maisto kainos, tačiau matome, kad maisto kainos nenori mažėti, yra linkstama labiau dalinti nuolaidas, tačiau tos kainos lentynose, jos nekrenta. (...) Ir paslaugų segmentų kai kurių infliacija yra didesnė nei buvo galima tikėtis, ypač farmacijos segmente“, – BNS sakė ekonomistas.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad kiek padidėjusį metinės infliacijos rodiklį galėjo lemti aukšta palyginamoji bazė. Tuo metu artima nuliui mėnesio infliacija, pasak analitikės, patvirtina visą pusmetį lydinčią išvadą, kad infliaciniai procesai yra išsikvėpę.
„Palūkanų normos ir tas nepalankus verslo ciklas vis dar nepalankiai veikia vartojimą ir tai neskatina galimybės kelti kainų“, – BNS trečiadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Nepaisant to, kad defliaciniai ar žemos infliacijos laikotarpiai ekonomistų yra kritikuojami, šiuo atveju po tokios aukštos infliacijos laikotarpio vis tik kurį laiką turėti tokį žemą kainų augimą yra paranku, kad atsitiestų perkamoji galia, kiti rodikliai ūgteltų“, – pridūrė ekonomistė.
Infliacija yra sumažėjusi, čia yra gera žinia, tačiau ji yra šiek tiek mažiau sumažėjusi nei mes prognozavome.
Anot Ž. Maurico, šiais metais metinės defliacijos, tikėtina, nebus – infliacija turėtų svyruoti apie 1 proc.
„Defliacijos miražas, jis tolsta, tačiau didelės infliacijos kol kas šiais metais taip pat neprognozuojame, nes daugelis išankstinių indikatorių, tarkime, gamintojų kainų pokyčiai sufleruoja, kad mes turėtume turėti panašią infliaciją metinę, kaip ir šiuo metu“, – teigė Ž. Mauricas.
I. Genytė-Pikčienė taip pat nemano, kad artimiausiu laiku bus fiksuota metinė defliacija. Tuo metu mėnesio defliaciniai procesai dėl sezoniškumo ar mažėjant degalų ir kai kurių kitų prekių kainoms dar gali sugrįžti.
„Rudenį įsibėgės, pradės veikti atsigaunančios paklausos veiksniai, kuriuos matysime per reikšmingesnius mažmeninės prekybos augimo tempus. Taip pat ir eksporto rinkų impulsai turėtų atsitiesti. Jau dabar matome transportavimo kaštų ir Kinijos gamintojų kainų indekso koreliacijos pokyčius, kurie žada importuojamos infliacijos dozę maždaug pusmečio bėgyje“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Kas dėl mėnesinės defliacijos, dar gali nutikti jos epizodų, jeigu prieš rudenį ar jam įsibėgėjus bus ryškiau išreikštas sezoniškumas ar tokie veiksniai, kaip degalų kainų svyravimai, bus palankūs vartotojams“, – teigė Šiaulių banko ekonomistė.
„„Luminor“ analitikas Ž. Mauricas pridūrė, kad 2025 metais metinė infliacija, tikėtina, bus aukštesnė – sieks daugiau nei 3 proc.
„Kitais metais mes prognozuojame didesnę infliaciją, negu daugelis institucijų. Jeigu tokios tendencijos tęsis, tai gali būti netgi dar didesnė, negu mes prognozuojame. Trys procentai, sakyčiau, tokia minimali, kokia galėtų būti“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, didesnę infliaciją lems kai kurių mokesčių, akcizų, minimalios algos didinimas.
„Vėlgi, turėsim mokesčių kėlimo poveikį gerokai didesnį, nes akcizai kils, (...) jeigu dar minimali alga kils pagal tą 15 proc. arba kažkas tarp 10 ir 15 proc., tačiau link 15-os, tai vėlgi paslaugų kainas didins ir, kaip matome, maisto kainos, panašu, kad jos nesumažės labai ženkliai“, – vardijo Ž. Mauricas.
Valstybės duomenų agentūra trečiadienį paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija birželį – palyginti su praėjusių metų birželiu – siekė 1 proc., mėnesio – birželį, palyginti su geguže – artima nuliui, o vidutinė metinė – 2,4 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Maisto taryba – ne kainų kontrolės mechanizmas
Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Maisto taryba nevykdys kainų kontrolės, nes jos funkcijų spektras bus daug platesnis. Anot Vyriausybės vadovo, naujoji institucija rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkuren...
-
Paukščių gripas – jau Lietuvoje: VMVT turi prašymą
Lietuvoje registruotas pirmasis šiemet paukščių gripo atvejis laukinėje gamtoje. Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nuo šios ligos nugaišusi gulbė buvo rasta Alytaus rajone, Kriokialaukio se...
-
Paluckas: yra tam tikrų neapibrėžtumų, kuriuos geriausiai išspręstų Europos vadovai
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį pareiškė, kad prezidentui Gitanui Nausėdai teks kertinis vaidmuo, Europos Sąjungoje (ES) tariantis dėl bendrų mechanizmų finansuoti krašto apsaugai. ...
-
Žada drausminti be priežasties praleidusius Seimo posėdžius
Premjeras Gintautas Paluckas pritaria Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui sumažinti parlamentines išlaidas ir griežčiau bausti tuos parlamentarus, kurie be pateisinamų priežasčių nelankys posėdžių. ...
-
Paluckas: kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad nuo tokių galimai sabotažo aktų nukenčiančias valstybes finansiškai galėtų paremti Europos Sąjunga (ES). ...
-
Premjeras: antros pakopos pensijų sistema bus lankstesnė
Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę žada pateikti siūlomus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus. Jo teigimu, bus siūlomas kiek lankstesnis reguliavimas – paprastesnės pasitraukimo sąlygos bei disponavimas fonduose sukauptomis lė&scaro...
-
Lenkijoje kilusio skandalo gijos gali pasiekti ir Lietuvą?
Baltarusiški traktoriai iš Lietuvos laukų neišnyko. Vien šiemet Lietuvoje registruoti 42, nors jų vežtis nevalia jau devynerius metus, nes neatitinka europinių taršos standartų. Lenkijoje dėl baltarusiškų trakto...
-
Siūlo griežčiau kontroliuoti gydymo įstaigas, didinti baudas
Galimybes piktnaudžiauti kontroliuojant valstybinių lėšų panaudojimą gydymo įstaigose nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo dažniau taikyti atsakomybę, griežtinti baudas. ...
-
Į Turto banko rankas pateko 682 objektai – tarp jų ir vadinamieji Seimo garažai
Praėjusias metais Turto banko rankas pateko 682 turto objektai, kurie buvo perimti iš valstybės įstaigų, paveldėti valstybės ar perimti likvidavus įmones. Į bendrą turto objektų skaičių įeina ir 178 pastatai bei patalpos, kuriuos Turto bank...
-
Ministrė: vidutiniškai tris mėnesius ieškoti darbo ir gauti pašalpą – normalu
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad kelis mėnesius nedarbo išmokas gaunantys žmonės nepiktnaudžiauja sistema – anot jos, vidutinis trijų mėnesių buvimo bedarbiu laikotarpis yra normalus. ...