- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daliai verslo ir viešųjų įstaigų ir gyventojų piktinantis, kad įsirengus saules elektrines joms tenka papildomai investuoti į jų prijungimą prie elektros tinklų, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad valstybė skirstomojo tinklo galios didinimui, ten, kur jos trūksta, numato skirti 82 mln. eurų investicijų.
„Šiuo metu kaip tik jau baigiame rengti finansavimo sąlygų aprašą būtent investicijoms į skirstomąjį tinklą. Papildomai būtų skirta apie 82 mln. eurų ir tikslas būtų padidinti skirstomojo tinklo galią tuose taškuose, kur jos trūksta. Būtų investuojama į transformatorines, transformatorių pastotes, tinklo išmanizaciją, kas leistų padidinti galią. Tai reiškia, kad tie konkretūs vartotojai, jie neturėtų mokėti tokių didžiulių investicijų“, – LRT radijui pirmadienį sakė I. Žilienė.
Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos teigimu, 82 mln. eurų investicija leistų padidinti bendrą galią apie 500 megavatų (MW).
„Bet kokia investicija yra gerai ir, mūsų vertinimu, ši investicija leistų padidinti maždaug 500 megavatų galią tiek vartojimo, tiek generavimo, tai tikrai būtų postūmis į atsinaujinančių plėtrą ir prijungimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė ESO vadovas.
Vis dėl to, anot jo – niekada nebus taip, kad visoje Lietuvoje gyventojai galėtų prisijungti prie elektros tinklų nemokamai.
„Reikia suprasti, tam, kad mes padarytume 100 proc. galimybę prijungti visas saulės elektrines prie tinklo, tai bus tikrai per didelė našta visiems tinklo vartotojams, nes už tas investicijas vienaip ar kitaip reikės sumokėti. Arba per tarifą, arba per papildomą prisijungimo įmoką“, – sakė R. Radvila.
„Tačiau visos lėšos, kurios skiriamos transformatorinių atnaujinimui, tiek mūsų plane numatyti veiksmai, kad modernizuotume tinklą, tai jie tikrai leis prie tinklo prijungti pakankamą skaičių saulės elektrinių“, – pridūrė jis.
Reikia suprasti, tam, kad mes padarytume 100 proc. galimybę prijungti visas saulės elektrines prie tinklo, tai bus tikrai per didelė našta visiems tinklo vartotojams, nes už tas investicijas vienaip ar kitaip reikės sumokėti.
Anot viceministrės I. ŽIlienės, taip pat planuojama keisti prijungimo prie skirstomojo tinklo įkainių nustatymo principus – šiuo metu prie jo norintys prisijungti vartotojai dažnai turi sumokėti ir už transformatorinės plėtrą, o tam tikrais atvejais, ir už linijų keitimą.
„Šiuo metu reguliuotojas (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) yra paskelbęs viešą konsultaciją, kur yra numatyta, kad vartotojas, jeigu nori turėti galią ar pasididinti galią iki 500 kilovatų (kW) ir iki vieno kilometro, tokiu atveju būtų nustatomas tik vieno kW įkainis. Ką tai reiškia – kad nereikėtų mokėti investicijos konkrečiame tinklo taške“, – aiškino I. Žilienė.
„Dar vienas dalykas, kai vartotojai pasididina galią galbūt neoptimaliai ir paskaičiavus konkretaus vartotojo vartojimą, metinį vartojimą, tai iš tiesų dažnais atvejais matosi, kad reikalinga mažesnė galia, tai irgi leistų valdyti tokias situacijas“, – pridūrė ji.
Viceministrė pabrėžė, kad šis pakeitimas „leistų tolygiau paskirstyti investicijas“.
R. Radvila pridūrė, kad norint efektyviai paskirstyti investicijas taip pat svarbi išmanioji apskaita, modernių skaitiklių diegimas.
„Išmaniosios apskaitos programa ir skaitiklių diegimas mums leidžia matyti tinklą iki galutinio vartotojo ir galutinio kliento ir tada atitinkamai teisingai paskirstyti investicijas. (...) Visi tie mūsų nestabilumai arba tos gamtos sąlygos, kurias turime, jos turi skirtingą įtaką tinklui skirtingu metų laiku. Dėl to reikalingi išmanūs technologiniai sprendimai tam, kad būtų galima atitinkamai koreguoti veikimą. Ir tai irgi viena iš investicijų krypčių, į ką investuoja ESO“, – sakė ESO vadovas.
I. Žilienės teigimu, itin spartus tinklų atnaujinimas reikštų ir didesnį elektros tarifą vartotojams.
„Didžiulė tinklo galia reikštų, kad ir tarifas būtų didžiulis. Iš kitos pusės, reikia įvertinti, kiek yra pas mus rangovinių kompanijų, kurios gali vykdyti statybos darbus, tą irgi reikia įvertinti“, – sakė I. Žilienė.
„Reikia nepamiršti, kad reikia atstatyti ir seną, nudėvėtą tinklą, ne vien tik plėtrą planuoti. Tie planai yra daromi ir mes tikimės, kad per dešimtmetį bus pasiektas didžiulis proveržis būtent žiūrint į infrastruktūrų būklę, jos plėtrą ir visos tos kompleksinės priemonės ir leis tai pasiekti“, – pabrėžė viceministrė.
Bendra saulės ir vėjo jėgainių įrengtoji galia 2023 metų pabaigoje siekė daugiau kaip 2,3 gigavato (GW) – 3,3 karto daugiau nei 2020 metų pabaigoje.
Sausio pabaigoje pranešta, jog saulės jėgainę norinčiai pasistatyti mokyklai Jurbarko rajone, Smalininkuose, už prisijungimą prie elektros tinklų reikėtų sumokėti milijoną eurų. ESO tuomet teigė, kad galia šiame ruože išnaudota, reikėtų rekonstruoti transformatorių pastotę, o darbų kaina siektų apie 2 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...