- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad elektromobilumas visame pasaulyje vis dar yra pačioje savo raidos pradžioje ir šiandien visos valstybės kelia tą patį klausimą – kaip transformuoti savo dešimtmečiais kurtą infrastruktūrą?
Ketvirtadienį verslo, politikos ir visuomenės lyderiams skirtame forume „Green Tech Vilnius 2022“ viceministrė pažymėjo, kad spartesnę elektromobilumo plėtrą paskatintų mažesnė elektromobilių kaina, geriau išvystyta privati ir viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, veiksmingesnis taršių automobilių naudojimo bei gamybos ribojimas, platesnis visuomenės švietimas ir informavimas elektromobilumo temomis.
Elektrinių lengvųjų automobilių rinka Europoje plėtojama itin sparčiai. Elektromobilių skaičius Europos Sąjungoje (ES) per pastaruosius kelerius metus išaugo 10 kartų – nuo 1,3 proc. 2016 m. iki 11,4 proc. 2020 metais. Lietuvoje augimas taip pat ryškus – šių metų pradžioje, „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 8255 elektromobiliai. Tai beveik dvigubai daugiau nei prieš metus – 4502. Tačiau net optimistiški pastarųjų metų skaičiai yra nepakankami atsižvelgiant į ES išsikeltus planus.
Viceministrės teigimu, didžiausias galimas elektromobilumo lūžis įvyks tada, kai tinkamai ir kompleksiškai pradės veikti visos minėtos priemonės.
Lietuvoje jau yra vykdoma nemažai priemonių, susijusių su elektromobilumo plėtros skatinimu. Pavyzdžiui, galimybė elektromobiliais važiuoti A juosta, nemokamas jų stovėjimas didmiesčiuose, nemokamas įkrovimas elektromobilių įkrovimo stotelėse šalia valstybinės reikšmės kelių, sugriežtinti viešųjų žaliųjų pirkimų reikalavimai. Nuo 2020 m. visuomenei ir verslui elektromobiliams įsigyti teikiamos finansinės paskatos subsidijomis ir kompensacijomis, kurias administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.
„Didžioji dalis vartotojų prie netaršių transporto priemonių pereis tik tada, kai galės įkrauti transporto priemones arba įsipilti degalų, pavyzdžiui, vandenilio, bet kurioje ES vietoje. Plėtojant elektromobilumą, būtina formuoti tarptautinį įkrovimo infrastruktūros tinklą. Svarbu, kad nė vienas ES regionas nebūtų paliktas nuošalyje. Į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą atsakingai žiūrime ir Lietuvoje, nes įkrovimo prieigų poreikis didėja visur – miestų centruose, miegamuosiuose daugiabučių namų mikrorajonuose ir įmonių teritorijose, taip pat šalia valstybinės reikšmės kelių“, – sakė susisiekimo viceministrė.
Atsižvelgiant į tai, iki 2024 m. Lietuvoje planuojama įrengti 3960 viešųjų įkrovimo stotelių, t. y. 11 kartų daugiau nei šiuo metu jų yra. Siekiant užtikrinti įkrovimo infrastruktūros įrengimą šalies mastu, šiuo metu Lietuvos savivaldybės rengia elektromobilių įkrovimo viešosios infrastruktūros plėtros iki 2030 m. poreikio planus. Parengti planai bus vieši, atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus.
Taip pat pagal savivaldybių planus ir valstybinės reikšmės kelių vystymo planą bus sukurtas nacionalinis viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros žemėlapis.
Dar planuojama sukurti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinę sistemą, kurios duomenys apie viešąsias įkrovimo stoteles bus visiems prieinami. Susisiekimo ministerija taip pat planuoja paramą viešojo sektoriaus transporto parkams atnaujinti elektromobiliais bei paramą viešajam transportui atnaujinti visai netaršiomis transporto priemonėmis.
Nuo 2023 m. miestai turės pasitvirtinti mažos taršos zonas, kuriose bus ribojamas arba draudžiamos taršaus transporto eismas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą3
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP3
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...