– Su nerimu laukiate? Jaučiatės įtemptai? – „Kauno diena“ pasiteiravo energetikos viceministro Arnoldo Pikžirnio.

– Ne, visiškai ramiai. Esame įvertinę ir pačius blogiausius galimus scenarijus. Nė vienas jų nerodo jokių indikacijų, kad Lietuvos žmonės galėtų pajusti bet kokių nepatogumų dėl sinchronizacijos. Šiam žingsniui labai gerai pasiruošta, atlikti visi namų darbai. Savo savaitgalį gyventojai galės leisti labai ramiai. Elektros vartotojams tai bus eilinis savaitgalis.

– Bet iš tiesų tai – neeilinis savaitgalis.

– Taip. Jis žymės Lietuvos visiškos energetinės nepriklausomybės pradžią. Tai paskutinės bambagyslės energetikos srityje su Rusija nukirpimas. Nuo šeštadienio tik patys valdysime savo elektros tinklą. Juo dalysimės tik su tais, kuriais pasitikime. Išeiname į stabilesnį, ramesnį etapą. Tai žingsnis, kurio Lietuvai labai reikėjo.

Arnoldas Pikžirnis (Edgaro Cickevičiaus, Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

– Kas vyks šeštadienį?

– Atsijungus nuo BRELL šeštadienį mūsų kasdienybėje irgi niekas nesikeičia. Veikimas bandymo režimu truks apie parą. Šeštadienio rytą bus pranešta žinia, kad jau viskas atjungta ir pradedami bandymai. Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį ir užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių. Žmonėms nė viename etape nieko nepajus. Galime gyventi ir neriboti savo poreikių. Elektros viskam ir visiems užteks.

– Užsiminėte apie galimas trolių atakas.

– Ar gali būti taip, kad socialinėje medijoje pasitaikys paniką keliančių žinučių? Taip. Gali pasirodyti žinučių, kad pas ką nors neva nėra elektros arba yra, bet trūkčioja tiekimas, gali pasipilti skatinimai riboti elektrą. Taupumas, tvarumas yra sveikintinas, bet elektros nenutrūkstamai turėsime užtektinai. Jeigu vis tik neramu – atsidarykite ESO puslapį ir pasižiūrėkite į gedimų žemėlapį. Jame realiu laiku fiksuojami elektros tiekimo sutrikimai.

– Koks bus sekmadienis?

– Pasijungimas į europinius tinklus įvyks dieną, bet jokių trikdžių nenumatoma ir jų techniškai negali būti.

Vienintelis blogiausias galimas scenarijus savaitgalį ar vėliau – jei žmonės, paveikti dezinformacijos, pasiduotų panikai. Galimos diversijos ir kabelių sugadinimas Baltijos jūroje, kaip jau yra buvę dar iki sinchronizacijos. Visi papildomi Lietuvos generaciniai pajėgumai visuomet yra paruošti įjungti, bus paruošti ir savaitgalį. Tad net ir išorinių jungčių netekimas nepaveiks elektros tiekimo Lietuvos gyventojams ir verslui stabilumo.

– Kokius namų darbus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikėjo atlikti?

– Tam reikėjo įgyvendinti keliasdešimt projektų. Ir infrastruktūrinių, ir techninių visoje Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Proceso pradžia galime laikyti 2007 m., bet realią formą ir dabartinę aiškią kryptį įgavo galiausiai 2018 m. Sulaukėme didelės paramos iš ES. Parama pasireiškė ir tiesioginėmis investicijomis. Bendra projektų vertė – virš 1,6 mlrd. eurų. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija prisidėjo likusiu ketvirtadaliu.

– Kokios svarbos šis projektas yra Europos mastu?

– Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų susiejimas su Europos elektros tinklu yra didelis projektas visos Europos mastu. Vaizdžiai sakant, po šio savaitgalio Baltijos šalys energetine širdimi plaks vienu ritmu su visa Europa. Šio perėjimo baimintis tikrai nereikėtų.

Baltijos šalių elektros tinklų įsiliejimo į Europos tinklą procesas tuo dar nesibaigia. Papildomai planuojama per penkerius metus atidaryti dar vieną jungtį – „Harmony Link“. Ji taip pat bus su Lenkija. Tuomet sinchronizacija bus visiškai baigta. Antroji jungtis padidins pralaidumą ir prekybą. „Harmony Link“ darbai sudarys 5 proc. viso sinchronizavimo proceso darbų apimties.

– Minėjote didžiulę 1,6 mlrd. eurų sumą. Kam konkrečiai jos prireikė?

– Buvo daugybė investicijų į mūsų vidines sistemas. Atnaujintos pastotės, sustiprintos linijos, padidėję pralaidumai, modernesnis valdymas. Jau seniau buvo atjungtos kitos elektros tinklo jungtys su Baltarusija ir Rusija. Visose Baltijos valstybėse šiuo metu likę tik keli taškai, kuriuose Baltijos šalių elektros tinklai sujungti su Baltarusijos ir Rusijos.

Infrastruktūros atnaujinimas Lietuvai aplamai labai naudingas, ne tik sinchronizavimuisi su Europa. Pralaidumų padidinimas reiškia galimybę į elektros tinklą prijungti naujų generacinių pajėgumų. Saulė, vėjas arba bet kokie kiti energijos šaltiniai. Kuo daugiau atsinaujinančios energijos – tuo mažesnė jos kaina vartotojams.

– Kas praktiškai keičiasi Rusijai mūsų nebelikus BRELL?

– Rusija, mums atsijungus nuo BRELL, neteks elektros tranzito iki Kaliningrado. Rusijai nebelieka linijos per Baltijos šalių teritoriją. Kaliningdradą elektra jie aprūpins kitaip. Yra patvirtinę, kad tam pasiruošę. Visa kita Rusijai niekas nesikeičia, išskyrus tai, kad netenka įtakos Lietuvai, nes BRELL sistema valdoma iš dispečerinės Maskvoje.

Apibendrinant, norisi visiems palinkėti gero, ramaus savaitgalio ir pasidžiaugti pasiekimais energetikos srityje. Nuveikti didžiuliai darbai.

– Kalbėjome apie provokacijas ir dezinformacijas. Viena melagienų gali būti ta, kad atsijungus nuo BRELL Lietuvoje kils elektros kainos?

– Komercinė prekybos elektra su Rusija nevyksta jau nemažai metų. Atsijungimas nuo BRELL ir sinchronizacijos procesas su Europa neturės įtakos kainų šuoliams. Kainos ir sinchronizacija neturi nieko bendro aplamai. Melas, kad po savaitgalio Lietuvoje už elektrą mokėsim brangiau. Ar elektra atpigs? Gal, bet tai nepriklausys nuo sinchronizacijos, o nuo to, kokius pajėgumus išvystysime atsinaujinančios ir kitos energetikos. Elektros kainas veikia tokie dalykai kaip jungčių nutraukimas, bet tai neturi nieko bendra su sinchronizacija. Žiūrint į bendrą procesą, kainos priklauso nuo rinkos, vėjo, saulės.

– Minėjote, kad esame pasiruošę. Ką tiksliau tai reiškia?

– Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra pasiruošę, jeigu to prireiktų, elektra apsirūpinti ir pačios. Jeigu liktume be visų jungčių, net ir be antžeminės „LitPol Link“. Vartotojams elektros vis tiek nepritrūktų. Taip, tai paveiktų kainą. Jungtys mums garantuoja geresnę kainą. Salos režime galėtume gyventi tiek, kiek reikėtų, elektros nepritrūktume net ir neribodami savo poreikių.

– Koks tiksliau Lietuvos vaidmuo Baltijos šalių prisijungimui prie Europos elektros tinklo?

– Lietuva įgyvendino vieną svarbiausių Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projekto dalį. Tai „LitPol Link“. Estai siūlė jungtis su Skandinavija per Suomiją, nes jungtį nutiesus per Lietuvą su Lenkija jie būtų „laido gale“. Tačiau jungtis per Estiją būtų atsiėjusi trigubai brangiau, be to, kai jau yra buvę diversijų su povandeniniais kabeliais, jungties tiesimo žemynine dalimi privalumas yra akivaizdus. Lengvesnis apsaugojimas ir priežiūra. Tiesa, teko ilgokai visiems įrodinėti, kad stabiliausia ir geriausia sinchronizuotis per Lietuvą.

Lietuva darė daugiau nei kai kurie mūsų partneriai. Buvome žingsniu priekyje. Ši lyderystė atsiperka. Mūsų sistema labai aiškiai pasiruošusi, operatorius yra profesionalus ir pasirengęs bet kokiems iššūkiams. Todėl ramiai pasitinkame šį savaitgalį.

Arnoldas Pikžirnis/ Edgaro Cickevičiaus nuotr.

– Ilgojoje perspektyvoje, ką Lietuvai atneš sinchronizacija su europiniais tinklais?

– Mūsų tikslas – kuo daugiau generacijos Lietuvoje, kad kuo greičiau taptume elektros energiją eksportuojančia valstybe. Šią naudą pajus visi šalies vartotojai ir Lietuvos ekonomika. Labai svarbu, kad Lietuva išplėtotų kuo daugiau elektros energijos generacijos. Seimui siūlysime pakoreguoti konkurso sąlygas dėl vėjo jėgainės statybų Baltijos jūroje, kad labiau atitiktų vartotojų interesus. Sieksime, kad nebūtų kuriama priešprieša tarp vėjo, antžeminių ir kitų atsinaujinančios energetikos projektų.

Apibendrinant, norisi visiems palinkėti gero, ramaus savaitgalio ir pasidžiaugti pasiekimais energetikos srityje. Nuveikti didžiuliai darbai.