„Aptarti visi įmanomi scenarijai. Tiek techninio pobūdžio gedimai, tiek sabotažas, tiek didelių gamybos įrenginių eliminavimas. Ir nei vienu atveju sutrikimas nebūtų toks dramatiškas, kad reiktų kažką išjunginėti“, – trečiadienį po Sinchronizacijos komisijos posėdžio Vyriausybėje žurnalistams teigė G. Paluckas.

Jis pabrėžė, kad ruošiantis sinchronizacijai buvo modeliuojami jūrinių jungčių nutraukimai bei gamybą sumažinantys sabotažo aktai. 

Tokiai premjero minčiai pritarė ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuris pakartoto – techninis pasirengimas sinchronizacijai su kontinentine Europa yra užtikrintas.

„Pasirengimas techninis yra užtikrintas. Elektros tiekimas bus užtikrintas nepertraukiamai. Ir mūsų energetikos sistema yra stipri kaip niekada. Sinchronizacijos projektas padėjo ją sustiprinti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Premjeras taip pat pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai, artėjant atsijungimui nuo rusiškos elektros sistemos arba vadinamojo BRELL žiedo, nepasiduoda dezinformacijai.

Aptarti visi įmanomi scenarijai. (...) Ir nei vienu atveju sutrikimas nebūtų toks dramatiškas, kad reiktų kažką išjunginėti.

„Institucijos, įstaigos ir įmonės savo darbą atlieką. Dėl to yra tam tikras pasitikėjimas“, – tikino G. Paluckas.

Dabar Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.

BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.

Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.

Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.

Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.

„Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.

Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.