- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) pasiūlius drausti bet kokią saulės ar vėjo elektrinių statybą žemės ūkio paskirties žemėje, energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė teigia, kad toks draudimas tik dar labiau apribotų atsinaujinančios energetikos plėtrą, kurią šiuo metu siekiama atlaisvinti.
Savo ruožtu verslo atstovas tikina, kad žemės kur statyti tokias elektrines Lietuvoje yra ir siūlomiems pokyčiams ūkininkai priešinasi, nes nenori mokėti didesnės nuomos už dirbamą žemę.
„Jei tokie ribojimai būtų įvesti, turėtume dar mažiau laisvos žemės, kur būtų galima plėtoti atsinaujinančią energetiką. Tai prisidėtų prie kitų ribojimų – draudimo statyti prie karinių radiolokatorių, aplinkosauginių ir kitų ribojimų“, – trečiadienį vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo viceministrė.
„Be to, man atrodo, kad labai svarbu įvardinti sau, jog yra konstitucinė teisė žemės savininkui pasirinkti, kokią veiklą jis nori vykdyti“, – teigė ji. Kartu D. Garbaliauskaitė pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atsiranda projektų, kai įvairi žemės ūkio veikla vykdoma, pavyzdžiui, greta saulės elektrinių parkų.
Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius kalbėjo, kad ateityje numatytai galiai įrengti reikia rasti apie 2 tūkst. hektarų žemės – maždaug 50 hektarų kiekvienoje savivaldybėje. Dėl to kilusias diskusijas jis vadina perdėtomis.
R. Sklepovičius aiškino, kad Lietuvoje iki šiol ant žemės ūkio paskirties sklypų nepastatyta jokia saulės elektrinė, jos buvo statomos tik ant pramoninės ir inžinerinės paskirties žemės, o iš viso įrengta 300 MW pajėgumų.
„Tai yra nykstamai mažas kiekis, bet debatų lygis, sukeltas dėl tos žemės ūkio paskirties, yra neadekvatus situacijai“, – forume teigė jis.
R. Sklepovičius teigė, kad pastaruoju metu nepagrįstai manoma, kad saulės ir vėjo elektrinėms statyti reikės daug dirbamos žemės plotų, todėl brangsta žemės nuoma. Tą esą ypač jaučia stambieji ūkininkai, užtarimo ieškantys Seime.
„Viskas vyksta dėl pinigų. Žemės ūkio lobistai neateina į Seimą, nes jiems rūpi energetinė nepriklausomybė“, – svarstė R. Sklepovičius.
Argumentuodamas, kad Lietuvoje problemos, jog plėtojant saulės ir vėjo elektrines jomis reikės apstatyti daug žemės ūkio paskirties žemių, nėra, jis pateikė Vokietijos pavyzdį, kuri iki 2035 m. užsibrėžusi visą reikiamą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.
„Vokietijoje pramonė keturis kartus intensyvesnė, teritorijų apgyvendinimas daug didesnis, kalnuotos vietovės, bet jie randa vietos, saulės, vėjo plėtrai. Lietuva, retai apgyvendinta, jos suvartojimas daug mažesnis, staiga neranda kur tų elektrinių statyti. Tai juokinga ir neadekvatu situacijai“, – aiškino R. Sklepovičius.
A. Ufarto / BNS nuotr.
Europos saulės gamintojų tarybos Politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, jog atsinaujinanti energetika turi būti plėtojama „be kompromisų“.
„Tam tikras interesas turėtų būti matomas iš visų visuomenės grupių“, – diskusijoje kalbėjo jis.
Ūkininkai džiaugėsi nedidelėmis žemės nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas.
Anot buvusio energetikos ministro, atsinaujinančios energetikos plėtrą kritikuojantys ūkininkai nėra patenkinti saulės parkų plėtotojų kuriama konkurencija, kuriai nesant jie turėjo „monopolį“.
„Žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkai turėjo tam tikrą monopolį, džiaugėsi pakankamai nedidelėmis nuomos kainomis. Dabar atsirado konkurentas – saulės energetika, kuri, natūralu, šiek tiek padidino nuomos kainas“, – paaiškino Ž. Vaičiūnas.
„Čia ir kyla natūralus nepasitenkinimas“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę KRK pritarė siūlyti „nebloginti žemės savininkų padėties“ ir drausti statyti vėjo, saulės, taip pat biodujų, elektrines ant žemės ūkio paskirties žemės, kurios našumo rodiklis viršija 32 balus.
Kaip reaguodamas į tokį siūlymą savo „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, jei tam būtų pritarta, tokias elektrines būtų galima statyti tik Rytų ir Pietų Lietuvoje, kurios kartu yra ir miškingiausi šalies regionai, taip pat mažoje dalyje Žemaitijos.
Seime šiuo metu svarstomas Energetikos ministerijos inicijuotas „Proveržio paketas“, kuriame numatytas tikslas iki 2030 m. iš atsinaujinančios energetikos bendrai generuoti 7 GW galios. Tai turėtų patenkinti 93 proc. viso Lietuvos energijos poreikio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas30
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...