Trišalės tarybos narė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia – derybos tik prasidėjo.

„Bendrą nuomonę turbūt turėsime tik per kitą Trišalės tarybos posėdį, bet galima dabar pasakyti, kad tikrai į teigiamą pusę tas pasiūlymas jų“, – trečiadienį BNS teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) laikinasis vadovas Emilis Ruželė.

„Parduoti jau parduotą daiktą, nežinau, kaip pavadinti šitą veiksmą“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.

Trišalė taryba prieš kelerius metus susitarė, jog MMA ir VDU santykis turi būti tarp 45 ir 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią jų santykį turinčių Europos Sąjungos valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Šiuo metu 924 eurus siekiantis MMA sudaro apie 45 proc. VDU, tačiau dėl jo pernai sutarė ir darbdaviai, ir darbuotojai, nes pakėlus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), MMA „į rankas“ tapo tokia, kokia būtų padidinus ją iki 50 proc. VDU, tačiau nepakėlus NPD.

I. Ruginienės teigimu, pagal susitarimą MMA turėtų būti keliama iki 50 proc. VDU kasmet, o antradienį pristatytas LB pasiūlymas – apgavystė.

„Lenkiu galvą prieš Lietuvos banko ekspertus, jie tikrai aukštos klasės specialistai, nes taip sugebėjo apvilkti mažesnę minimalią algą, kad absoliučiai daugelis suprato, kad 1016 eurų reiškia išdėstymą per kelis metus. Tai jokio išdėstymo nėra, tiesiog Lietuvos bankas vietoj formulės rodomo rezultato – 1070 eurų – rekomendavo nustatyti mažesnį minimalios algos dydį. Kaip jie tą 1016 išgavo, tai čia yra absoliučiai iš dangaus paimtas skaičius“, – piktinosi darbuotojų atstovė.

LB siūlo MMA didinti etapais: 2025 metais – 10 proc. iki 1016 eurų (prieš mokesčius), o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų. Taip, anot jo, 2026 metais būtų pasiektas 50 proc. MMA ir VDU santykis.

Anot I. Ruginienės, šiuo metu LB apskritai nebeturėtų teikti pasiūlymų – MMA jau pasiekė tą ribą, kai kasmet turėtų siekti 50 proc. VDU ir centriniam bankui nebereikia atlikti papildomų skaičiavimų, kiek maksimaliai gali būti didinama minimali alga.

Viskas, Lietuvos banko funkcija pasibaigė, mes imam VDU, dalinam iš dviejų ir gaunam MMA.

„Viskas, Lietuvos banko funkcija pasibaigė, mes imam VDU, dalinam iš dviejų ir gaunam MMA“, – teigė I. Ruginienė.

Profsąjungų lyderė pabrėžė, kad pagal susitarimą kasmet, ne kas dvejus metus MMA turėtų būti didinama iki 50 proc. VDU.

„Tai dabar Lietuvos bankas viršijo savo įgaliojimus ir jie rekomenduoja mažesnį minimalų užmokestį kitais metais ir kažkodėl dalinti jį per du metus. Nėra dvejų metų. Kitais metais mums vėl priklauso pusė. (...) Jau Trišalėje taryboje yra sutarta formulė, jau visi susitarimai pasiekti, dabar belieka matematinis veiksmas“, – kalbėjo ji.

Tuo metu E. Ruželė teigė, kad aiškios visų LVK narių nuomonės kol kas nėra, tačiau jau dabar galima pasakyti – LB alternatyva yra geresnė, nes atsižvelgia į verslui teksiančią naštą dėl papildomo gynybos finansavimo.

„Smagu, kad yra atsižvelgiama į ekonominę situaciją, nes toks staigus didinimas gal ir pavojų turi“, – teigė LVK vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad diskusijos dėl MMA skaičiavimo formulės keitimo nesustos, tačiau dar ji neatsispindės 2025-ųjų metų MMA.

„Apie formulę diskusija vyksta jau kuris laikas ir daug ten tų variantų yra. (...) Ne, (nespėsim susitarti dėl formulės iki MMA didinimo 2025-iems metams – BNS) nes jau kitą Trišalės tarybos posėdį, jau Trišalės tarybos pozicija ar bendra, ar jei nepavyks susitarti – atskiros (turi būti – BNS), tai manau, kad dabar bus diskusijos tik dėl MMA didinimo, o dėl formulės tos diskusijos galės būti vėliau tęsiamos“, – aiškino E. Ruželė.

Socialines apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad diskusija dėl MMA didinimo per vienerius ar  dvejus metus dar tik prasidėjo – ministerija tik pradeda vertinti darbuotojų ir darbdavių pozicijas.

„Tik vakar išgirdome tą banko pasiūlymą, pirmiausia išgirsime, ką sako darbuotojai, darbdaviai (...) o jei nepavyks susitarti tai jau Vyriausybėje spręsime, ar Lietuvos banko pasiūlymą priimti, ar dar svarstyti kažkokį trečią. Tiek tas pats Lietuvos bankas nebuvo užtikrintas, kad būtent tokiu būdu reikia didinti minimalią algą“, – BNS sakė V. Šilinskas.

Viceministras pridūrė, kad susitarimą, priimtiną visoms pusėms, pasiekti galima.

„Šalys juk visada gali persitarti kitaip nei buvo sutarta. Tai čia darbdaviams ir darbuotojams tiesiog reikia susitarti. Tai, pavyzdžiui, ir šiais metais minimali alga yra ne visai pagal tą taisyklę, kuri buvo nustatyta anksčiau. Tiesiog darbdaviai ir darbuotojai sutarė dėl kitokio didinimo – (...) darbuotojai žiūrėjo sumą „į rankas“, darbdaviai – į sumą „ant popieriaus“, – akiškino V. Šilinskas.

LB antradienį Trišalės tarybos posėdyje pristatė skaičiavimus dėl galimo MMA didinimo 2025 metais. Anot jo, pagal išankstines Finansų ministerijos 2025-ųjų vidutinio darbo užmokesčio prognozes, norint pasiekti 50 proc. MMA ir VDU santykį, kitais metais minimalų atlygį reikėtų didinti 15,7 proc. iki 1069,5 euro (prieš mokesčius).

Tačiau atsižvelgdamas į ekonominę situaciją LB pasiūlė alternatyvą – 2025 metais minimalią algą didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.

Galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė, tačiau jei Trišalei tarybai pavyksta susitarti – į jos rekomendacijas atsižvelgiama.

Savo nuomonę dėl MMA didinimo kitais metais Trišalė taryba turi pareikšti iki birželio 15 dienos.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu iki MMA – 924 eurų per mėnesį – uždirba apie 110 tūkst. žmonių – 9 proc. visų dirbančiųjų.