„Galiu atskleisti, jog tai bus mažiausiai 180 mln. eurų investicija“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Rheinmetall“ Lietuvoje statys amunicijos gamyklą. Per metus pagamins dešimtis tūkstančių šaudmenų. Tam reikės pusantro šimto darbuotojų.

„Nuo įmonės priklausys, ar ji norės, ką nors atsivežti dar iš Vokietijos. Čia kalbame daugiausiai apie inžinerines specialybes, būtent jų reikia šiai gamybai. Aišku, viliuosi, kad tokių specialistų mes rasime Lietuvoje“, – nurodė A. Armonaitė.

Tiesa, Lietuvoje jau kurį laiką kalbama būtent apie kritinį inžinierių trūkumą. Be to, specialistus dar reikės įtikinti keltis į Baisogalą, Radviliškio rajoną, mat, gamykla greičiausiai iškils ten.

Šiuo metu naujai gamyklai reikalingu 340 hektarų plotu naudojasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Sprendimą, ar perduoti žemę „Rheinmetall“, neeiliniame posėdyje universitetas svarstys po poros savaičių.

„Derybos su universitetu, kuris naudojasi valstybės žeme, vyksta. Aš tik noriu išsakyti viltį, kad šios derybos netruks ilgiau negu derybos su pačiu „Rheinmetall“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Jei viskas eisis sklandžiai, statybas pradės spalį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmadienį Vyriausybė pritarė ir didžiajai daliai pasiūlymų, iš ko paimti pinigų gynybai. Dabar viskas spręsis Seime.

Atskiri pasiūlymai kritikos sulaukė iš opozicijos.

„Visiems kitiems mokesčių kėlimams tikrai nepritarsime, kai bus nauja valdžia, nauja Vyriausybė, tada ir žiūrėsime, kam kokius pinigus galime paskirstyti“, – gegužės 21 dieną šnekėjo Seimo narys (LVŽS) Dainius Gaižauskas.

Taip pat kritikos sulaukta ir iš koalicijos partnerių.

„Mes išlaikome skepsį dėl draudimo sektoriaus apmokestinimo ir banko mokesčių“, – gegužės 21 dieną pabrėžė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tiesa, draudimo sutarčių apmokestinimo, iš kurio būtų galima surinkti papildomus 100 mln., šiandien Vyriausybės pakete nėra.

„Tokia tarptautinė praktika yra taikoma kitose šalyse, tačiau Lietuvoje tai būtų nauja, todėl pasiūlyta derinti su rinka. Todėl šiandien teikiamame gynybos fondo įstatyme yra kitos Gynybos fondo dedamosios“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Esą suderinus, įstatymo projektą užregistruos rudens sesijoje.

Efektyvus tarifas apmokestinant gyventojų pajamas iš verslo liudijimų yra ypač žemas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paketui taip pat pritarė, nors labiau apmokestinus dirbančiuosius su verslo liudijimais, nukentėtų nemažai pensininkų.

„Tarsimės su Finansų ministerija, reikia pasižiūrėti, kokią realią įtaką galėtų padaryti pakeitimas, pavyzdžiui, tiems patiems pensininkams, turintiems verslo liudijimus – ar jų skurdo rodikliui, ar jų pajamoms. Galbūt tai yra aukštesnes pajamas gaunantys žmonės“, – kalbėjo M. Navickienė.

„Efektyvus tarifas apmokestinant gyventojų pajamas iš verslo liudijimų yra ypač žemas“, – sakė G. Skaistė.

Lietuvos bankas dabartiniam pasiūlymų paketui negaili kritikos. Anot jo, Vyriausybei derėjo ne įvedinėti naujus mokesčius, o naikinti daugiau lengvatų.

„Kai naujai apmokestini vienus arba kitus verslus, reikia įvertinti, ar esamos lengvatos atliepia anksčiau savo keltus tikslus“, – teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Kritikuoja ir dėl užmojo pratęsti bankų solidarumo mokestį.

„Deja, tai nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis. Ateityje jų reikės surasti ir kitų“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Nors Seime palaikymo sulaukė ne tik šis siūlymas, bet ir opozicijos – solidarumo mokestį bankams įvesti visam laikui.

„Kai kalbame apie nuolatinius dalykus, be jokios abejonės, tai keičia aplinką. Aš tik priminsiu, kad bankų pelno mokesčio tarifas jau yra penkiais procentiniais punktais didesnis“, – šnekėjo G. Šimkus.

Vyriausybė pirmadienį pritarė ir alkoholio, tabako bei kuro akcizų didinimui.

Įvertinus ir kitus, jau anksčiau suplanuotus mokesčius, litras dyzelino brangtų 16 centų, benzino – 9 centais.

„Be jokios abejonės, tai kirs per kišenę“, – pabrėžė G. Šimkus.

Tačiau finansų ministrė atkerta, kad vietos deryboms – mažai.

„Didelio lankstumo sprendimų priėmimuose mes neturime, jeigu bus atsisakyta ambicijos viename ar kitame sprendime, tikėtina, kad reikės ieškoti papildomų alternatyvų“, – aiškino finansų ministrė.

Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui 1 proc. didinti pelno mokestį, galimybei skolintis iš gyventojų išleidžiant gynybos obligacijas, kad dalį gyventojų pajamų mokesčio savivaldybės privalėtų nukreipti civilinei saugai, kai kurių lengvatų naikinimui.

Jei pasiūlymams pritars Seimas, Gynybos fondo paketas įsigalios kitų metų sausį.