- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai veiklą atnaujinę grožio specialistai žada nedidinti kainų, taip norėdami susigrąžinti klientus iš „šešėlio“.
Tuo metu ekonomistai sako, kad paslaugų kainos kurį laiką gali augti sparčiau, tačiau tai turėtų būti trumpalaikė tendencija.
Septynių Vilniuje veikiančių „Figaro“ grožio salonų rinkodaros vadovė Julija Šalč sako, kad paslaugų kainos išliko tokios pat, kaip ir prieš karantiną, tačiau pasikeitė klientų poreikiai.
„Moterys vis dažniau pradėjo rinktis higieninį manikiūrą vietoje manikiūro su ilgalaikiu lakavimu, dažymai neutralesni, paprastesni. Toks jausmas, kad klientas nori apsisaugoti nuo galimo dar vieno uždarymo”, – BNS sakė ji.
Apie tūkstantį kirpėjų ir grožio specialistų vienijančios asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė taip pat patikino, kad kainų nuspręsta nedidinti, nes tai visiems sudėtingu laikotarpiu būtų neteisinga, be to, ji užsiminė, kad klientai patys neretai palieka arbatpinigių.
„Dėl to, kad daug kas buvo karantine, daug klientų dirbo iš namų, dar kai kas ir dirba, išmokos pas juos taip pat minimalios, sakė ne kažką su tais pinigėliais, tai solidarizuojamės ir nekeliam kainų. Norime ir atsikovoti savo klientus, kurie nuėjo „į šešėlį“, nes tikrai tokių buvo, kurie tuos du mėnesius neiškentė“, – BNS sakė J. Mačiulienė.
Tuo metu 20-ies grožio salonų tinklo „Vizija“ kirpėja, nepasakiusi savo pavardės, BNS sakė, kad tinklas kainų nepadidino, tačiau neliko iki karantino buvusių nuolaidų, todėl dabar, pavyzdžiui, pensininkams kirpimas vietoj šešių kainuoja 14 eurų.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė sako, kad veiklą atnaujinusių grožio salonų paslaugų kainos kurį laiką gali augti, nes susikaupė paklausa, tačiau tai turėtų būti trumpalaikė tendencija.
„Kainų augimas turėtų stabilizuotis atslūgus perteklinei paklausai. Ilgesniu laikotarpiu jis priklausys nuo pandeminės situacijos ir su tuo susijusių ribojimų bei darbo užmokesčio raidos, kadangi darbo užmokestis šių paslaugų atveju sudaro didelę sąnaudų dalį“, – BNS sakė L. Mociunaitė.
Jos teigimu, šešėlinės paslaugos per karantiną galėjo patenkinti dalį paklausos ir taip kiek sumažinti šių paslaugų poreikį dabar, tačiau, tikėtina, tai neturėtų reikšmingiau paveikti kainų.
„Figaro“ rinkodaros vadovė J. Šalč sako, kad įmonė prisitaikė prie visų reikalavimų ir veiklą atnaujino, o pirmomis dienomis norinčiųjų pasigražinti buvo ypač daug.
„Mes puikiai tvarkomės su srautais, nors pirmomis dienomis administratorės neturėjo laiko net papietauti – skambučiai, laiškai, rezervacijos. Neslėpsime, ne visi klientai suskubo į salonus. Sulaukėme nemažai klausimų, ar darbuotojai atliko rekomenduojamus testus. Saugumas šiuo metu yra ypatingai jautrus klausimas“, – BNS sakė J. Šalc.
J. Mačiulienė taip pat sako, kad klientų netrūksta, tačiau žmonės – sąmoningesni nei po pirmojo karantino, labiau saugosi.
„Užsakymų pavasarį visada suaktyvėja, o dar nereikia pamiršti, kad eilės susidarė, nes du mėnesius nedirbome. Žmonės kai kurie dar sako, kad jiems ne laikas į grožio salonus, kai kurie labai raunasi, o kai kurie sako, kad dar palauks. Sąmoningumo šį kartą išties labai daug. Jei pirmas karantinas buvo truputį toks nesusipratimas visomis prasmėms, dabar visi sąmoningesni“, – teigė J. Mačiulienė.
Sušvelninus karantino sąlygas, vasario 15 dieną Lietuvoje darbą atnaujina kirpyklos, grožio ir masažo salonai bei nedidelės ne maisto prekių parduotuvės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...