- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvenimas Lietuvoje gerėja, bet augant atlyginimams kartu auga ir kainos. Nepaisant to, ekonomistai pastebi, kad vartotojai gana neblogai prisitaiko ir prie didelių kainų. Kokių ekonominių pokyčių prognozuojama artimiausiu metu – LNK reportaže.
Vienas fabrikas Panevėžyje atlyginimus kelia kasmet, pernai – 10, šiemet 6 proc. „Bet čia yra kaip užburtas ratas, kyla algos, automatiškai kyla žmonių lūkestis algoms ir tada spaudimas algų kėlimui. Keli algas, automatiškai kyla kaštai“, – aiškino „Supergarden“ vadovė Laura Kaziukonienė.
Penkerius metus iš eilės didintos algos, anot ekonomistų, leido su kaupu kompensuoti kainų augimą. „Vartojimas labai stipriai atsigauna“, – sakė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Matosi, kad mokestis yra renkamas sparčiau ir daugiau jo surenkama, tai rodo, kad darbo užmokestis realiai kyla.
Pernai lietuviai atsilapoję kišenes leido daugiau pinigų ir vartojo prekių nei Lenkai ar turtingieji vokiečiai. „Gyventojų perkamoji galia atsigauna, šiuo metu gyventojų nuomonė apie finansines perspektyvas yra geriausia nuo 2007 m. kovo“, – papildė A. Izgorodinas.
Finansų ministerija, Lietuvos bankas (LB) ir Seimo nariai neabejoja – gyvenimas gerės ir artimiausius metus. „Rodikliai pozityvėja ir tai, matyt, suteikia lengvo optimizmo“, – įsitikinęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. O viena priežasčių – darbo užmokesčio augimas tiek šiemet, tiek kitąmet. Tiesa, LB mano, algos kils kiek daugiau, nes didės ir minimali mėnesio alga.
„Matosi, kad mokestis yra renkamas sparčiau ir daugiau jo surenkama, tai rodo, kad darbo užmokestis realiai kyla“, – aiškino M. Lingė. „Privačiame sektoriuje, galvojame, kad augimas neturėtų siekti 7 proc., bus lėtesnis, sieks apie 4–5 proc., nes pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kurie įdarbino daugiausia darbuotojų, tik dabar rodo pirmus atsigavimo požymius“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Įmonės neslepia, kad darbo užmokesčio fondai – pildosi, tad didinti algas dar gali, bet įspėja, kad kylant atlyginimams brangsta ir lietuviškos prekės. „Mes turime kelti prekių kainas, o niekas to nenori, nelaukia arba rinka tiesiog blokuoja. Dabar net iš prekybos centrų gauname tiesiog vienapusiškus pranešimus apie kainų mažinimą, gali sutikti, o jeigu nesutinki, tiesiog išeini iš lentynų“, – sakė „Supergarden“ vadovė.
Dabar, anot valdžios, kainų augimas yra pasiekęs dugną. „Matome, kad kainų augimas krenta sparčiau, negu manėme“, – tikino finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
Nors kainos lieka labai aukštos, netgi, sakyčiau, rekordiškai aukštos, žmonės jas gana neblogai toleruoja, tai kodėl įmonės turėtų mažinti kainas, jeigu žmonės ir taip perka?
Tačiau jau rudenį ar žiemą, ekonomistai prognozuoja, kad kainos vėl augs.
„Nors kainos lieka labai aukštos, netgi, sakyčiau, rekordiškai aukštos, žmonės jas gana neblogai toleruoja, tai kodėl įmonės turėtų mažinti kainas, jeigu žmonės ir taip perka?“ – retoriškai klausė A. Izgorodinas.
Birželį fiksuota vos 0,7 proc. metinė infliacija. Per metus pabrango vaistai, maitinimas kavinėse ir restoranuose, tabakas ir degalai.
„Kitąmet ir vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, kaip ir minėjau, numatome, kad turėtume grįžti į maždaug įprastą, tvarų kainų raidos lygį, kiek daugiau nei 2 proc.“, – sakė finansų viceministras.
Anot valdžios, pajamų augimas ir toliau reikšmingai pranoks kainų augimą. Nerimauti verčia nebent elektros ir dujų kainos, karas Ukrainoje. Pasak M. Lingės: „Jeigu (vyks) kokių pokyčių kare, natūralu, kad tai galėtų būti rizikos veiksnys, kuris vėl reikštų didesnę žalą ir mūsų ekonomikai.“
Tačiau ekonomistas A. Izgorodinas purto galvą, esą rizikos visai kitos – Lietuvai gresia prarasti svarbias eksporto partneres: „Problema lieka pramonė, nes euro zonos pramonėje pagamintos produkcijos atsargos rekordiškai didelės, dėl to gamintojai nebeturi motyvacijos gaminti daugiau naujų prekių.“
Anot Finansų ministerijos, bendrasis vidaus produktas šiemet sieks 2 proc., kai dar pernai ekonomika patyrė susitraukimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...