Vertindamas operatoriaus darbą šalinant audros padarinius, ESO vadovas kalbėjo apie komunikacijos problemas, tačiau pabrėžė teigiamai vertinantis šių darbų tempą.

„Yra įvertintos ir numatytos investicijos – tai per artimiausią dešimtmetį bendros (ESO – ELTA) investicijos sudarys 300 mln. eurų ir jos bus skirtos kabelinių linijų tiesimui. Bendrai (...) turėsime 4,7 tūkst. kilometrų kabelių“, – portalui „Verslo žinios“ sakė R. Radvila.

„Prioritetas yra (...) patikimas energijos tiekimas klientams ir sutrikimų skaičiaus mažinimas. Tai yra prioritetas arba pasirinkimas tų linijų, kurios bus kabeliuojamos – (pagal – ELTA) sutrikimų skaičius ir klientų skaičius, esantis ant tų linijų“, – pabrėžė ESO vadovas.

Liepos 28-ąją prasidėjusios audros metu, ESO duomenimis, 80 proc. visų tinklo sutrikimų įvyko dėl augmenijos – nustatyta virš 5,8 tūkst. atvejų, kai medžiai arba šakos buvo nutraukę laidus. Kaip vertinama, ši audra buvo dvigubai stipresnė už bet kurią kitą, praūžusią pastaruoju penkerių metų laikotarpiu.

Audros padariniai, pasak R. Radvilos, galutinai buvo pašalinti iki rugpjūčio 8 d. – vienu metu darbus „laukuose“ atliko apie 900 darbuotojų. Atgal prie tinklo po audros prijungta, pasak R. Radvilos, apie 470 tūkst. klientų.

„(Padarinių šalinimui – ELTA) rašyčiau stiprų aštuonetą. (...) Pats koordinavimas (audros padarinių – ELTA) šalinimo – mes ėmėmės aktyvių veiksmų, ir gal ne visą laiką tai (buvo – ELTA) matoma, bet stengėmės užtikrinti, kad kita infrastruktūra, kuri yra šalyje, kad ji galėtų funkcionuoti – kalbant apie tą patį (mobilųjį – ELTA) ryšį. Tam tikros sritys buvo prioritetizuotos tam, kad dingus elektrai nebūtų visiškai paralyžiuotas gyvenimas“, – aiškino jis.

„(Reikėtų pasitempti – ELTA) komunikacijoje, kur galėjome nuspėti, kiek laiko truksime. Nes tai buvo pagrindinis klausimas – kada (bus pašalinti padariniai – ELTA)?“, – dėstė R. Radvila.

ESO vadovo teigimu, Latvijoje siaubusi audra neigiamų padarinių turėjo mažiau, o tai susiję su skirtingų proskynų aplink elektros linijas dydžiu.

„Nėra jokio esminio skirtumo tarp tinklo struktūros Latvijoje ir tinklo struktūros Lietuvoje. Miškingumas, (...) manau, esame labai panašioje situacijoje. (...) Vienintelis skirtumas yra proskynų dydžiai, kurie yra Latvijoje ir kurie yra Lietuvoje“, – sakė R. Radvila.

Tad, anot jo, Lietuvoje yra poreikis imtis reglamentavimo pokyčių – pokalbius šia tema ESO jau vykdo su institucijomis, Lietuvos žemės ir miškų savininkų asociacija.

„Esame pateikę savo skaičiavimus, pateikę savo įvertinimus. Dabar iš (Aplinkos – ELTA) ministerijos pusės turėtų būti kažkokie veiksmai“, – sakė jis.

„Kalbant apie tų pačių trasų valymą, apie proskynų didinimą, apie generatorius, apie kabeliavimo apimčių didinimą – taip, mes esame įsivertinę pinigais. (...) Trasų valymas neturi kainuoti daugiau ir laiko perspektyvoje neturi kainuoti brangiau negu linijų kabeliavimas. Finansiškai tai yra įvertinta ir esame pasiskaičiavę ir pateikę tuos skaičiavimus Aplinkos ministerijai“, – akcentavo R. Radvila.

ELTA primena, kad paskutinį liepos savaitgalį šalyje siautė audra, šimtai tūkstančių gyventojų liko be elektros, nuversti medžiai užtvėrė kelius, kiemus ir pravažiavimus, kai kur iškrito katastrofinis kritulių kiekis.