- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Brangymetis Lietuvoje dar nesibaigė: brangs ir geriamasis vanduo, nes dėl didėjančių energetikos sąnaudų vandens tiekimo bendrovės patiria vis daugiau nuostolių. Prognozuojama, kad didžiausi vandens kainų šuoliai bus mažose savivaldybėse. Kada ir kiek brangs geriamasis vanduo? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentu Broniumi Miežutavičiumi.
– Kada turėtų įvykti brangimas?
– Kai Kainų komisija peržiūrės mūsų prašymus, o savivaldybių tarybos patvirtins. Vandens tiekėjai neturi jokios teisės nei piginti, nei branginti paslaugos. Viskas priklauso nuo to, kaip žaliavų kainos susidėlioja rinkoje. Tas įvykti jau seniai turėjo. Jeigu pernai kalbėjome apie minimalius pelnus mūsų sektoriuje, tai dabar apie pelnus mes jau nekalbame. Kalbame, kaip reikės išgyventi šį sunkmetį. Energetiniai resursai sudaro apie 30 proc. visų mūsų sąnaudų. Kai kurios mažosios įmonės gali pritrūkti lėšų.
– Kiek turėtų brangti tiekiamas vanduo?
– Tiek, kad mes galėtume egzistuoti. Tiek mūsų šalis, tiek Europa yra stresinėje situacijoje, vyksta karas ir tik tokiais atvejais paaiškėja mūsų sektoriaus svarba žmonėms. Kuo mes, vandens tiekėjai, geriau dirbame, kuo mes turime mažiau problemų, tuo apie mus kalba ir žino mažiau. Dabar išryškėja problemos, kurios būdavo visuomet, tačiau kai kainos būdavo normos ribose, tiesiog gyvendavome, dirbdavome ir viskas buvo tvarkoje.
– Kodėl mažesni miestai ir miesteliai mokės daugiau?
– Nes mažesnės apimtys, mažiau generuoja pinigų, mažesnės galimybės pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Kuo didesnė įmonė, tuo didesnę ekonominio laviravimo laisvę turi. Per parą mes patiekiame apie 360 tūkst. kubinių metrų vandens. Kad energetikams atsiskaitytume už šį kiekį, mums reikia beveik 200 tūkst. eurų per dieną. Iš čia ir pradeda plaukti visos mūsų bėdos. Įstatyme iki šiol buvo patvirtinta tvarka, jog mūsų kainodara gali būti peržiūrima tik kartą metuose. Dabar kainas reikėtų indeksuoti ir turėtume turėti tokį kainų nustatymo principą, kokiu principu kainos yra nustatomos energetikams.
– Ar bus svarstomos lubos, kiek galėtų kainuoti vienas kubas vandens didmiesčiuose?
– Lubos labai aiškios net ir dabar. Palyginus, kiek žmonės išleidžia pragyvenimui, tai vandeniui išleidžia nepilnus 2 proc. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pas mus vanduo yra praktiškai pigiausias visoje Europoje. Vandens kokybė irgi yra labai gera. Vidutinė kaina Lietuvoje 2–2,5 euro už vieną kubinį metrą. Kiekvienos kompanijos ekonominė situacija yra skirtinga ir kiekvienai kompanijai kainą nustatys Kainų komisija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas nutiks, jeigu nepadidins kainų tiek, kiek norite?
– Reikės skolintis. Reikės eiti į bankus, ieškoti užstato, prašyti savivaldybės, Vyriausybės pagalbos. Jau dabar nemažai įmonių skolinasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas51
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...