„Siekiant sumažinti poveikį klimato kaitai, būtina užtikrinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą transporto sektoriuje, tačiau vis dar nėra išnaudojamas vietinių biodegalų gamybos potencialas, o elektros energijos panaudojimo plėtra transporto sektoriuje vyksta per lėtai“, – pranešime teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Pasak VK, planuota, kad dar 2020 metais iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalis transporto sektoriuje sudarys ne mažiau kaip 10 proc., tačiau ir 2022 metais ji siekė tik 6,7 proc.   

Be to, kontrolierių teigimu, Lietuvoje neužtikrinamas vietinių žaliavų panaudojimas gaminant pažangiuosius biodegalus.

„Nors numatyta kad į parduodamus degalus įmaišomų pažangiųjų biodegalų dalis nuo 2022 metų kasmet turi didėti, tačiau tokie biodegalai Lietuvoje ne gaminami, o importuojami iš kitų šalių“, – teigiama pranešime.

Nors numatyta kad į parduodamus degalus įmaišomų pažangiųjų biodegalų dalis nuo 2022 metų kasmet turi didėti, tačiau tokie biodegalai Lietuvoje ne gaminami, o importuojami iš kitų šalių.

 

Pasak VK, elektrinių transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičius nuolat auga, tačiau 2023 metais numatyti rodikliai nebuvo pasiekti. Vietoje planuotų 25 tūkst. elektromobilių pernai šalyje buvo beveik 20 tūkst., o vietoje planuoto beveik 9 tūkst. įkrovimo prieigų tinklo – tik 2,5 tūkst.

Tuo metu naftos degalais varomų transporto priemonių skaičius nuo 2005–2023 metais augo dvigubai iki 2 mln.

Kontrolierių teigimu, keleivių vežimas autobusais ir geležinkeliais nesiekia prieš pandemiją buvusio 2019 metų lygio – 380,8 mln., be to, tikėtina, kad nebus pasiektas 2025 metais numatytas 405 mln. keleivių metinis rodiklis.

VK teigimu, Lietuvos transporto sektoriui tenka 31,8 proc. šalyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.

Pasak audito, Lietuvai norint iki 2030-ųjų pasiekti užsibrėžtą ŠESD išmetimų sumažinimą, palyginti su 2022-aisiais, jis turėtų mažėti bent 39 proc.

Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad transporto sektoriuje iki 2030 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. visos energijos.

Šiems tikslams pasiekti 2021–2027 metais numatyta skirti 1,58 mlrd. eurų.