Pašnekovo teigimu, noras papildyti šalies biudžetą atsigręš kitu lazdos galu. "Šiuo metu Lietuvos alaus pramonėje dirba apie 3 tūkst. žmonių. Akcizą alui padidinus, tektų atleisti apie ketvirtadalį dirbančiųjų – valstybė netektų dalies gyventojų pajamų mokesčio. Kita vertus, skaičiuojama, kad alaus pramonės aptarnavimo sektoriuje (salyklinių miežių auginimas, gamyba, tiekimas, pakavimas, pardavimas ir pan.) dirba apie 13 tūkst. žmonių – kas penktas jų netektų darbo ir didžioji jų dalis, kur tradiciškai gaminamas alus bei auginami miežiai yra regionuose – Utenos, Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Panevėžio, Šiaulių regionuose", – prognozuoja S.Galadauskas.

Seimo narys K.Glaveckas siūlė prisiminti sovietinius laikus, kai buvo ribojamas alkoholio pardavimas – tuo metu smarkiai išaugo naminės degtinės gamyba. "Amerikoje įvedus sausą įstatymą, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl prasidėjo didžioji ekonominė depresija", – teigia K.Glaveckas.

Politikas pastebi, kad įsigaliojus naujiesiems akcizams, didesnį smūgį pajus aludariai, o alkoholio pramonei permainos faktiškai nepasijaus: "Smulkius aludarius iš Joniškio, Biržų, Pasvalio rajono, kur tradiciškai gaminamas alus ir auginami miežiai, naujoji politika faktiškai iššluos iš rinkos".

Komentaras

Marius Dubnikovas

Ekonomistas

Praėjusio trečiadienio Vyriausybės pritarimas Seimo nario P.Urbšio projektui dėl alkoholio akcizų vienodinimo politikos labai nustebino, nes dar antradienio laidoje viešėjęs sveikatos apsaugos ministras akivaizdžiai suprato, kad toks alkoholio laipsnio apmokestinimas neduos norimo efekto.

Patvirtinus P.Urbšio projektą, 2020 m. Lietuvoje alkoholio laipsnis degtinėje bus bent ketvirtadaliu pigesnis, nei, tarkime, aluje ar kitame gėrime. Vadinasi, valstybė per akcizus formuoja politiką, skatinčią didesnį stipriųjų gėrimų vartotojų skaičių.

Tai labai keista, nes iš esmės Vyriausybės deklaruotas tikslas yra mažinti alkoholio vartojimą, tačiau praktiškai nė viena pasaulio valstybė nenaudoja tokios akcizų politikos, kai vienas alkoholio laipsnis apmokestinamas tokiu pačiu mokesčiu. Lietuva, regis, tampa vienintelė pasaulyje, kuri nori taikyti tokią akcizų politiką.

Svarbu pastebėti, kad alaus akcizas kitais metais nuo kovo 1 d. vos ne dvigubai viršys alaus akcizą, kurį taiko lenkai ir latviai savo šalyse. Tai reiškia, kad silpnųjų alkoholinių gėrimų vartotojai masiškai plūs pirkti į minėtas šalis, o kartu – mūsų valstybės biudžetas nepasieks savo užsibrėžtų tikslų papoldomai surinkti 45 mln. eurų.

Apibendrinkime: toks sprendimas visiškai neatitinka tų tikslų, kuriuose kėlė Sveikatos apsaugos ministerija, antra – savo regione būsime brangiausiai silpnąjį alkoholį apmokestinanti valstybė, o toks žingsnis reiškia, kad prasidės alkoholio turizmas.