"Kyla retorinis klausimas: ar tai nebūtų naudinga vienai stambiai verslo grupei, kuri užsiima būtent stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba?" – svarstė konservatorius, buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Daugiausia naudos išpeštų koncernas "MG Baltic", kuriam priklauso "Stumbras", "Alita", "Anykščių vynas".

Ekonomikoje neeksperimentuojama

Nuo 2008 m. alkoholinių gėrimų akcizai kasmet didėja. 2016 m. kovo 1 d. buvo padidinti dar 8 proc. silpnųjų alkoholinių gėrimų akcizai ir 2,5 proc. stipriųjų. Finansų ministerijos duomenimis, dėl padidintų akcizų tarifų valstybės biudžetas praėjusiais metais gavo apie 29 mln. eurų papildomų pajamų. Taigi dabar valdantieji apskaičiavo, kad drastiškai padidinus akcizus, bus galima į šalies biudžetą surinkti papildomai apie 40 mln. eurų (bus galima didinti pensijas), kartu sumažės ir alkoholio vartojimas.

"Padidinus alaus akcizą 8 proc., jo vartojimas krito 6 proc., o akcizo pajamos pakilo vos 2,7 proc. Tuo pat metu degtinės akcizui augus 2,5 proc., vartojimas krito 1,7 proc., o pajamos iš akcizo pakilo vos 0,6 proc. arba mažiau, kai 2015 m. akcizas vidutiniškai augo 2,2 proc. ir pajamos augo 0,9 proc. Tolesnis akcizų didinimas duoda vis mažesnių pajamų ir vis didesnį vartojimo kritimą – klasikinis vadovėlinis atvejis pagal Lafero kreivę – Seimo narys Andrius Palionis teigia, kad tyrimai rodo, jog kardinaliai didinant akcizus norimo ekonominio efekto nepasiekiama. Priešingai, įplaukos į biudžetą santykinai sumažėja. Jo manymu, nebėra galimybės didinti akcizą ir tuo pat metu tikėtis didesnių pajamų. Be to, spartus kainos augimas gali paskatinti gyventojus ne tik domėtis nelegaliu alkoholiu, bet ir jį pirkti kaimyninėse valstybėse.

Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas dienraščiui prisipažino abejojantis, ar padidinus alkoholinių gėrimų akcizus, į biudžetą bus papildomai surenkama tiek, kiek planuojama.

"Kainų padidinimas nereiškia, kad biudžetas gaus papildomų pajamų. Gali keistis vartojimo struktūra, žmonės pradės naminę degtinę gaminti, alkoholį pirkti Lenkijoje, Latvijoje. Taigi pajamų gauti daugiau planuojama tik hipotetiškai. Valdančioji dauguma sako žiūrėsianti, kaip akcizai renkami – po metų gal paleis atgal. Mokesčių srityje tokie eksperimentai nėra daromi. Žymiai protingiau būtų viską palaipsniui daryti orientuojantis į rinkas. Gyvename ne atskiroje saloje, bet Europos Sąjungoje", – kalbėjo ekonomistas.

Politikai nesutaria

Praėjusią savaitę Akcizų įstatymo pakeitimo projektas buvo svarstytas Seimo Ekonomikos komitete. Išvadose teigiama, kad, atsižvelgus į jau veikiantį įstatymą, teikiami siūlymai vėl drastiškai keisti (didinant) akcizų dydį pažeidžia teisėkūros principus, visuomenės teisinio apibrėžtumo teisėtus lūkesčius bei ūkio subjektų poreikį prognozuoti valstybės politiką mokesčių srityje. Be to, neatlikti poveikio ekonomikai skaičiavimai. Todėl pasiūlyta pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą atmesti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą taip pat svarstė preliminariai, tačiau jam pritarė tik su išlyga: alkoholinių gėrimų akcizus didinti, kaip ir siūloma, tačiau ne ketverius metus iš eilės, o tik ateinančiais metais. Tiesa, dar iki gruodžio 21 d. komitetas laukia pastabų bei pasiūlymų. "Komiteto dauguma yra už tai, kad alkoholio akcizai būtų didinami. Tačiau prieita prie nuomonės, kad akcizai turi būti didinami ne taip kardinaliai, ketverius metus paeiliui, kaip numatyta projekte, o tik kitais metais. Padidinus akcizus, Vyriausybė turėtų analizuoti, ar kainų pokyčiai ekonomiškai pasiteisino ir siūlyti, ką toliau daryti. Taigi jeigu Seimo dauguma pritars komiteto siūlymams, alaus akcizas didės dvigubai", – dienraščiui sakė šio komiteto narys Viktoras Rinkevičius. Jis teigė esantis šalininkas tų politikų, kurie siūlo didinti alkoholinių gėrimų akcizus, tačiau su tam tikromis išlygomis: "Jei drastiškai padidinsime alaus akcizą, kaip numatoma įstatymo projekte, mes sunaikinsime paveldą, atversime duris alaus turizmui į kaimynines šalis, kur šis gėrimas bus žymiai pigesnis".

Smūgis aludariams

Priėmus Akcizų įstatymo pataisas, permainas bene labiausiai pajus aludariai.

"Nesutinku su Seimo biudžeto ir finansų komiteto nario V.Rinkevičiaus pasisakymu dėl išlygos tik vieniems metams – pati didžiausia neteisybė ir sukuriama pirmaisiais metais – alaus, vyno ir kitų lengvųjų gėrimų akcizai išaugtų nuo 111 iki 113 proc., o stipriųjų gėrimų – tik 5 proc. – 22 kartus mažesnis akcizo didinimo žingsnis keliskart stipresniam alkoholiui. Pagal šį projektą lietuviško alaus akcizas jau pirmaisiais kėlimo metais prilygtų daniškam. Toks, kad ir vienkartinis, didinimas iš tikrųjų pažeistų gėrimų kainų proporcijas – alus nepagrįstai brangtų, o  stiprieji alkoholiniai gėrimai liktų santykinai pigūs", – pastebi Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.