- Lukas Juozapaitis, Giedrius Gaidamavičius (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsimam antrojo jūros vėjo parko plėtotojui pagal skatinimo schemą valstybė kasmet turėtų sumokėti apie 200 mln. eurų, jei 2030-aisiais pradėjus gaminti elektrą Baltijos jūroje jos rinkos kaina siektų 50 eurų už megavatvalandę (MWh), sako paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Pagal atsinaujinančių išteklių plėtrą rinkos (elektros – BNS) kaina turėtų būti apie 50 eurų už MWh. Tai reikštų, kad priemoka iš valstybės pusės turėtų būti pakankamai solidi“, – antradienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija sakė Ž. Vaičiūnas, paklaustas, ar tęs jūros vėjo parkų plėtrą bei ar laiko juos strateginiais projektais.
„Kalba eina turbūt apie 200 mln. eurų“, – pabrėžė jis.
Ministras BNS vėliau patikslino, kad tokia suma yra preliminari – ją valstybė kasmet turėtų skirti parko savininkui, jei elektros kaina rinkoje siektų 50 eurų už MWh, o su juo būtų sutarta 125 eurų pardavimo kaina.
„Toks gali būti metinis skatinimo poreikis“, – BNS sakė paskirtasis ministras.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, jog konkurso nugalėtojas pagamintą elektrą turės parduoti po 75–126 eurus už MWh.
Kadenciją baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) anksčiau šiemet 2030-iesiems apskaičiavo 55–65 eurų už MWh kainų intervalą, tačiau ją apskaičiuojant nevertina infliacija.
Kalba eina turbūt apie 200 mln. eurų. Toks gali būti metinis skatinimo poreikis.
Jo teigimu, VERT nustatė tikslius antrajame parke pagamintos elektros kainos rėžius.
„NREL skaičiavo kainą jau su šita (jūros vėjo elektrinių – BNS) generacija. Tai reiškia, kad jei šios generacijos nebus, apie 50–60 eurų už MWh kainą be infliacijos būtų galima tik pasvajoti. Šiuo atveju, manau, kad reguliatorius skaičiavo ir tikrai supranta, ką jis daro“, – frakcijos susitikime su Ž. Vaičiūnu sakė D. Kreivys.
Antrojo jūros vėjo parko konkurse numatytas 15 metų trukmės valstybės skatinimo modelis – pagal su Europos Komisija (EK) suderintą skatinimo schemą su laimėtoju sutartai elektros kainai esant mažesnei valstybė primokėtų vystytojui, o esant didesnei – kainų skirtumą kompensuotų parko savininkas.
EK pernai patvirtino 193 mln. eurų vertės 15 metų trukmės Lietuvos pagalbos schemą jūros vėjo parkams remti. Komisija nustatė, kad Lietuvos schema atitinka sąlygas ir bus suteikta ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos.
„Sprendimas (dėl antrojo jūros vėjo parko konkurso laimėtojo – BNS) turės būti priimtas pakankamai greitai, kitais metais. Nes valstybės pagalba (...) turi būti panaudojama iki kitų metų pabaigos“, – konservatorių frakcijai sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis abejoja, jog aukciono dalyviai siūlys plėtoti parką be valstybės skatinimo.
„Situacija rinkoje yra tikrai įtempta su jūrinio vėjo projektais (...). Tikimybė, kad vystytojas savo ruožtu kažką padarys, nėra didelė“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas.
Anksčiau paskirtasis ministras interviu BNS sakė sieksiantis, kad pakartotinai paskelbtame antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko konkurse dalyvautų bent keli dalyviai ir būtų užtikrinta maksimali jų konkurencija. Anot jo, konkursas, neturėtų vykti „bet kokia kaina“.
Pasak jo, jūros vėjo projektai prasmingi, jei juose gaminama elektra būtų eksportuojama, pavyzdžiui, jūriniu kabeliu į Vokietiją.
Lapkričio 18-ąją pakartotinis 3,13 mlrd. eurų vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas.
Dabar pakartotinis aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį, kuris turi būti bent 5 mln. eurų, pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Žiniasklaida: bus nagrinėjamas vienas pirmųjų ministro Povilo Poderskio sprendimų4
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga1
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų3
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...