- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keičiasi darbdavių požiūris į emigrantus, rodo Užimtumo tarnybos inicijuota šalies darbdavių apklausa. Šalies darbdaviams susiduriant su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, jie pradėti labiau vertinti dėl įgytos patirties užsienyje ir vis daugiau svarstoma apie užsienio lietuvių kaip potencialių darbuotojų pritraukimą.
„Labai džiuginanti tendencija, kad didžioji dauguma darbdavių sako, kad taip, grįžkite, jums mums reikalingi, mums reikalingos jūsų patirtys, žinios, kvalifikacija – mes esame atviri. Ir tai, kad grįžę žmonės gali įlieti į įmonę kitą darbo kultūrą, kitą žinių, kompetencijų kompleksą, tai jau nebėra baimė, bet atvirkščiai – tai jau suvokiama kaip privalumas“, – žurnalistams kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
I. Balnanosienės teigimu, viena iš besikeičiančių darbdavių požiūrio į emigrantus priežasčių yra ta, jog Lietuva ima konkuruoti dėl darbo jėgos su didžiosiomis ekonomikomis, kas skatina darbdavius būti atviresniais skirtingų darbuotojų atžvilgiu.
Inga Balnanosienė. Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.
„Pastebime, kad Lietuva yra vertinama kaip lygiavertis partneris, ir kad mes konkuruojame dėl darbo jėgos lygiaverčiai su didžiosiomis ekonomikomis, ypatingai jei kalbame apie technologinius sprendinius, konkurencinius sprendinius, informacines technologijas, apie naujus gamybos procesus“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė.
Šiuo metu vos 17 proc. darbdavių svarsto apie užsienio lietuvių kaip potencialių darbuotojų pritraukimą.
Emigrantai vertinami dėl pažangios darbo kultūros
Bendrovės „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė teigė, kad pasikeitusi darbo rinka lemia palankesnį darbuotojų ir darbdavių abipusį požiūrį. Užsienio lietuvius vis labiau tenkina Lietuvoje siūlomi atlyginimai, o darbdaviams emigrantų lūkesčiai dėl atlyginimo nebeatrodo tokie nerealistiški kaip seniau.
„Pastebime, kad tiek patys vadovai yra labiau atviri darbuotojams, kurie grįžta iš užsienio, tiek patys lietuviai labiau domisi galimybėmis grįžti. (...) Turime tikrai nemažai sėkmingų patirčių ir tos sėkmingos patirtys tiek iš darbuotojo pusės, tiek iš darbdavio pusės skatina tiek jiems patiems per savo bendruomenes užsienyje pritraukinėti ir rekomenduoti darbdavius Lietuvoje“, – kalbėjo S. Garbenčienė.
Samanta Garbenčienė. Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.
„Jie (darbuotojai – ELTA) nebeturi tų lūkesčių, kurie buvo anksčiau, kad mes jiems mokėtume dvigubai ar trigubai“, – pridėjo ji.
Darbdavių atstovė minėjo, kad emigrantai darbo rinkoje yra vertinami dėl užsienyje įgytos darbo kultūros. Pasak jos, emigrantai dirba jau mąstydami apie rezultatą ir apie tai, kaip jie galėtų prisidėti prie vertės darbovietėje kūrimo.
Emigrantai darbo rinkoje yra vertinami dėl užsienyje įgytos darbo kultūros.
„Patirtis personalo samdos srityje liudija, jog emigrantai puikiai išmano darbo specifiką, imlesni naujovėms ir pokyčiams bei dažnai juos siūlo patys, yra motyvuoti ir siekia vidinio augimo galimybių. Jie pritaiko užsienyje įgytą gerąją patirtį, kuri būna labiau orientuota į rezultatą, o ne procesą“, – pabrėžė S. Garbenčienė.
Atliktoje apklausoje dalyvavo 512 skirtingų darbdavių ir 42 proc. nurodė, kad jų įmonė susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. 77 proc. atsakė, kad priimtų į darbą su turimu išsilavinimu ar darbo patirtimi, nesvarbu ar ji įgyta užsienyje ar Lietuvoje ir 78 proc. darbdavių pritaria grįžtamosios migracijos skatinimui.
Beveik trečdalis (29 proc.) apklaustų darbdavių norėtų patys prisidėti prie įvairių iniciatyvų, kviečiančių užsienio lietuvius grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tiesa, šiuo metu vos 17 proc. darbdavių svarsto apie užsienio lietuvių kaip potencialių darbuotojų pritraukimą.
Pernai Užimtumo tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad net 55,1 proc. apklaustų išvykusių Lietuvos piliečių svarsto apie grįžimą gyventi į tėvynę, 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...