- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst. Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje. Nedaug pasikeitė ir dirbančių ukrainiečių skaičius – ūgtelėjo 1,7 tūkst. O štai baltarusių darbo rinkoje didėjo dešimtadaliu – 4,3 tūkst.
Visgi permainos labiausiai atsispindi atvykusių iš Azijos ir Afrikos piliečių statistikoje. Net pustrečio karto padidėjo šalyje dirbančių Indijos piliečių – per metus jų atvyko 2,5 tūkst.
Uzbekų skaičius išaugo beveik dvigubai – rinka pasipildė 3,4 tūkst. naujų darbuotojų, tadžikų ir azerbaidžaniečių – pusantro karto ir didėjo atitinkamai – 1,9 tūkst. ir 1,5 tūkst.
Pirmą kartą į gausiausiai dirbančių piliečių iš trečiųjų šalių TOP20 pateko Zimbabvės ir Bangladešo piliečiai. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei 200 Zimbabvės piliečių, o prieš metus jų skaičius nesiekė nė dešimties, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Iš Afrikos atvykusių skaičius dabar siekia 1,4 tūkst. – jie turi 40 šio žemyno šalių pilietybes. Afrikiečių per metus padaugėjo 600 – pernai jų dirbo 800. Gausiausiai darbo rinkoje atvykėlių iš Nigerijos – šiemet 330, pernai – 266.
Daugiausia dirbančiųjų iš Afrikos – Vilniuje ir Kaune.
Taip pat Zimbabvės (216), Kamerūno (179), Egipto (175), Maroko (134), Ganos (95), Alžyro (39), Kenijos (35), Tuniso (28), Eritrėjos (21), Pietų Afrikos (20).
Daugiausia jų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (52 proc.), aukštos kvalifikacijos – 29 proc., nekvalifikuotus – 19 proc. Daugiausia dirbančiųjų iš Afrikos – Vilniuje ir Kaune.
Afrikiečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (224), ryšių su klientais centro informavimo tarnautojais( 86), greitojo maisto ruošimo darbuotojais (24), finansų analitikais (20), organizavimo ir metodų analitikais (19), techniniais pardavimo atstovais (11), virtuvės darbininkais (11), logistikos specialistais-vadybininkais (11).
Liepos 1 d. pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (74,1 tūkst.) dirbo transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Statybos sektoriuje – apie šeštadalis (24 tūkst.), apdirbamosios gamybos – dešimtadalis (14,5 tūkst.). Informacijos ir ryšių sektoriuje įdarbinta 5,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 5,4 tūkst.
Visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei transportą ir saugojimą, daugiausiai darbo rinkoje – ukrainiečių. Informacijos ir ryšių bei transporto sektoriuose daugiausiai – baltarusių. ITR sektoriuje baltarusiai sudaro 63,9 proc. čia dirbančių ne ES piliečių, transporto – 47,2 proc.
Daugiausiai trečiųjų šalių piliečių šalyje dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (117,3 tūkst. arba 84,8 proc.), iš jų daugiausiai įdarbinta vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, surinkėjais (77 tūkst.).
Aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų dalis nesiekia dešimtadalio (13,1 tūkst.) pagal darbo sutartis dirbančių trečiųjų šalių piliečių. Iš jų – 2 tūkst. užima vadovaujančias pareigas, 9,5 tūkst. dirba specialistais, 1,6 tūkst. – technikais ir jaunesniaisiais specialistais. Nekvalifikuotą darbą dirba 7,9 tūkst. kitataučių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva ruošiasi eksportuoti vištieną į JAV15
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pradėjo procedūrą dėl lietuviškos apdorotos vištienos produktų eksporto leidimo, penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Verslininkai apie pašalpinį jaunimą: jau darosi nebenormalu49
Nors per metus vidutinis atlyginimas Lietuvoje ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu ir jau viršija 1300 eurų į rankas, nerimą kelia didėjantis nedarbo lygis. Per metus bedarbių gretas papildė apie 5 tūkst. gyventojų, o iš viso nedarbo ...
-
G. Skaistė: tikėčiausi, kad po „Commerzbank“ atstovybės įsteigimo seks tolimesni plėtros etapai3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad „Commerzbank“ sprendimas atidaryti atstovybę Vilniuje yra kryptingo Vyriausybės ir kitų institucijų darbo rezultatas, o pritraukti finansų įstaigas į šalį siekė jau ne vienas Ministrų ...
-
Apžvelgė pirkėjų įpročius: atskleidė, kokia perkamiausia prekė Lietuvoje1
Prekybos centras „Maxima“ palyginęs Baltijos šalių pirkinių krepšelius nustatė, kad tarp dažniausiai lietuvių įsigyjamų prekių dominuoja – bananai, sviestas ir pienas. ...
-
Komisija: daugėja darbo ginčų – gautų prašymų skaičius išaugo 28 proc.
Pirmąjį metų pusmetį Darbo ginčų komisija (DGK) gavo apie 28 proc. daugiau prašymų nei 2023 m. tuo pačiu metu. Taip pat apie 28 proc. padaugėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius. ...
-
Brangesnių degalų atspindys – maiste ir siuntose: kas laukia?1
Verslas suskaičiavo, kad kitąmet degalinių švieslentės išgąsdins didžiąją dalį vairuotojų. Pasirodo, dėl akcizų ir aplinkos apsaugos reikalavimų benzino kaina šoktels bent 8 centais, o dyzelino – 16 centų už litrą. Ti...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta daugiau: jos vertė siekė 21,4 mlrd. eurų1
Lietuvos pramonės produkcijos vertė sausį–liepą, palyginti su tuo pačiu laiku 2023 metais, augo 2 proc. ir siekė 21,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
M. Skuodis su JAE ministru aptars bendradarbiavimą3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis su Lietuvoje viešinčiu Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ekonomikos ministru penktadienį aptars šalių bendradarbiavimą transporto ir telekomunikacijų srityse. ...
-
„Litgrid“ akcininkai spręs dėl „Harmony Link“ tiesimo sausuma1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai turės apsispręsti dėl jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybos ne jūra, o sausuma. ...
-
VMVT: maisto produktų prekyba populiarėja, pažeidimai kartojasi2
Šiemet, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikrino virš 200 sezoninės prekybos maisto produktais vietų. ...