Būna atvejų, kai vos vienos dienos vėlavimas pranešti apie darbuotoją jau užtraukia atsakomybę. Apie tai žurnalistai kalbėjosi su Daliumi Čeponu, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoju.

– Visų pirma, leiskite mums suprasti, kokio dydžio Lietuvoje yra problema nelegalus darbas?

– Realaus dydžio gal nelabai kas gali ir pasakyti. Mes galime pasakyti iš to, ką mes nustatome. Deja, eilę metų mes matome tas pačias tendencijas – nelegalus darbas nemažėja. Sumažėja kartais viename sektoriuje, tačiau tam tikros bylos pakelia kitą sektorių automatiškai į viršų. Tai tos tendencijos labai paprastos: tris paskutinius metus yra stabiliai nustatoma tiek pat nelegaliai dirbančių asmenų ir, mes manome, kad atėjo laikas pagaliau daryti drastiškus sprendimus su atsakomybės taikymu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nepaisant ekonomikos augimo, geresnių ar blogesnių laikų, visuomet nustatote tiek pat nelegalių darbuotojų darbo rinkoje. Ar yra kažkoks konkretus skaičius?

– Taip, yra konkretus skaičius. Tarkime pernai nustatėme beveik 2 tūkstančius asmenų, dirbančių nelegaliai, neteisėtai, iš 4200 patikrinimų. Tai, matote, jog tie skaičiai iš esmės nekinta paskutinius tris metus. Mes manome, jog priežasčių yra daug ir baudos visko čia nepakeis, bet yra kompleksinės priemonės, kurias taikome ir mes, ir kitos institucijos. Pradedant švietimu, baigiant prevencija.

– Jei jūs padidintumėte baudas, kokios jos būtų?

– Aš tikiuosi, kad ne mes, o Seimas padidins baudas. Minimalios baudos bus tris kartus didesnės. Norėčiau paaiškinti, kad atsakomybė už nelegalų darbą yra dvejopa. Už nelegalų darbą darbuotojas neatsako, atsako darbdavys – tiek vadovas administracine tvarka pagal administracinių nusižengimų kodeksą, tiek ir pati įmonė turi tam tikrą sankciją. Dvi skirtingos atsakomybės ir jos yra didinamos. Viena daugiau, kita mažiau. Dabar mes turime vadovams nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių eurų. Sankcijos vidurkis pernai buvo 1400 eurų. Įstatymų leidėjas inicijuoja pakeitimus – kelia dvigubai, t. y. apatinė riba kyla, viršutinė pasilieka ta pati – nuo 2 tūkstančių iki 5 tūkstančių eurų, siūloma tokia sankcija. Juridiniams asmenims einame šiek tiek kitu keliu – pririšant sankcijas prie minimalaus mėnesinio atlygio. Kodėl? Todėl, kad per paskutinius dešimt metų sankcija nekilo, t. y. nuo 868 eurų už vieną dirbantį darbuotoją juridiniam asmeniui. O minimali mėnesinė alga kilo. Dabar yra 720 eurų, berods, tiek buvo pernai metais. Tai praktiškai tos sankcijos susilygino. Jei žiūrėsime į netolimą kaimyninę praktiką – netgi ne Vakarų Europos valstybes. Pavyzdžiui, Bulgarijoje yra nuo tūkstančio iki 30 tūkst. eurų, Slovakijoje nuo 2 tūkst. iki 200 tūkst.

– Niekur nėra tokių mažų baudų kaip Lietuvoje?

– Yra kelios valstybės, kurios irgi gauna, kiek aš žinau, pastabų iš Europos Komisijos ir kitų atsakingų asmenų dėl sankcijų neadekvatumo. Visos valstybės eina ta linkme – peržiūri savo sankcijų paketą ir, manau, Lietuva turi būti tarp jų.

– Koks lašas nelegalaus darbo yra tie atvejai, kuriuos jūs surandate? Ar tai yra procentas nuo visų nelegaliai dirbančių, ar tai yra pusė visų nelegaliai dirbančių?

– Neteisėtas darbas, gal taip jį įvardykime. Pavyzdžiui, jei imtumėme konkretų sektorių – statybas, tai čia mes matome pagerėjimą įdiegus tam tikras privalomas priemones, kur sankcijos yra žymiai didesnės nei nelegalus darbas. Tai – taip vadinamosios skaidriai dirbančiojo ID koretelės, kurios privalomos statybų sektoriuje. Mūsų rezultatai rodo, kad palyginus su 2021-2022 metais, kai įsigaliojo ta kortelė, vos ne dvigubai sumažėjo mūsų nustatytų asmenų skaičius statyboje. Matome, kad sankcijos turi reikšmės. Gal ilgoje perspektyvoje, kaip aš atsimenu, buvo dėl neblaivumo, tendencijos sulėtės, bet čia mes matome didelį kritimą į apačią. Tikimės, kad ir kituose sektoriuose tai turėtų įvykti.

– Ar tai suveiks? Jūs puikiai žinote, kad žmonės yra racionalūs – jie moka skaičiuoti baudų dydžius, sumokamus mokesčius. Ir tai, ką jie praranda, dirbdami legaliai. Yra ir tokių atvejų, kai žmonės atsisako legalaus darbo vien dėl to, kad neprarastų įvairių lengvatų, kurias gauna. Arba jie nenori to parodyti sąskaitose dėl asmeninių įvairių priežasčių.

– Tikrai taip, bet čia mes turime tokią situaciją, kai yra du žaidėjai – darbuotojas ir darbdavys. Taip, galbūt darbuotojas turi įvairių intencijų, problemų ir galvoja vienaip, tačiau yra kita šalis, kuri jį samdo. Jei ji nenorės ir nebus suinteresuota, tas darbuotojas ir nedirbs nelegaliai. Mes kalbame dabar apie nelegalų darbą kaip apie apie vieną iš darbo santykių institutų, tai čia, mes manome, darbdavys dar turi šiokių tokių privalumų prieš sąžininkai mokesčius mokantį subjektą. Konkurencija yra nelygi.